Iš ciklo „Laiptinės istorijos“
Paukščių gripo prevencijai prezidentas skyrė prezidentinio fondo lėšų. Laiptinės valytoja pana Jadvyga įsigijo naujas gumines pirštines ir respiratorių. Prezidentienė – naują elegantišką ir kažkokia ypatinga medžiaga impregnuotą paltą. Artimoji jo ekscelencijos aplinka pasirūpino maisto ir gėrimo atsargomis, kurios padėtų prezidentūrai išgyventi visiškoje izoliacijoje, kai tik bus paskelbta ypatingoji padėtis.
Prezidentūra paruošė ir kiekviename aukšte išklijavo atmintines „Kaip turi elgtis kiekvienas sąmoningas laiptinės pilietis, norintis išvengti XXI amžiaus maro!“
Tarp 27 draudimų – prezidento įsakas vištas ir kitus naminius paukščius (stručius, antis, papūgas, kanarėles ir kitus sparnuočius) iš balkonų perkelti į gyvenamąsias patalpas, kad būtų išvengta kontaktų su aplinka. Kitas nurodymas draudė „be būtino reikalo išleisti pasižmonėti į kiemą šunis, kates, mažus vaikus bei kitus naminius gyvūnus“.
Dar vienas įspėjimas buvo susijęs su maisto atliekomis: valdžia uždraudė arti namų (ant palangių, balkonuose, kieme) palikti maisto – „kad valkataujantys paukščiai nepajustų traukos ir ramiai praskristų pro šalį“. Taip pat prezidentūra rekomendavo kuriam laikui susilaikyti nuo intensyvaus bendravimo ir geriau pagyventi izoliuotai.
Visi laiptinės gyventojai apsirūpino vištienos, antienos bei kalakutienos ir kiaušinių atsargomis. Laiptinė kuriam laikui pritilo ir ėmė laukti parskrendančių paukščių.
Bendravimas, vieši susiėjimai nutrūko. Praeidamas galėjai užuosti vištienos kepsnių ir kiaušinienės kvapus, tačiau bendrauti niekas nesipiršo ir svečių nelaukė. Tvyrojo įtampa.
Pirmasis neištvėrė santechnikas Vacius. Penktadienio vakarą pro plačiai atplėštus Vaciaus buto langus suskambo tvirtų vyriškų balsų traukiama daina – kaip gyvas protestas prieš mus į kampą įvariusį pavojų – „Atskrend sakalėėėėėlis per žalią gireeelę…“ Po kurio laiko atsidarė dar vieno buto langai ir pasigirdo moteriškas unisonas: „Plaukė žąąąąselė per ežerėėėėlį…“
Per porą valandų mūsų devynaukštis skleiste skleidėsi nuo dainų. Kam nepatiko liaudies motyvai, ringavo „Moja man žuvėdra baltoji…“ Neužmiršta liko ir klasika, ir popsas, ir kitos muzikinės versmės bei srovės.
Prezidentūra, iš pradžių įtemptai mąsčiusi, kaip reaguoti į tokį piliečių įžūlumą, pirmadienį paskelbė organizuojanti tarptautinį pilietinės dainos konkursą „O paukšte, paukšte, ko skrendi į tolį?!“ Ir įtraukė jį į prevencijos programą. Tikimasi, kad kaip netradicinis, etnografinis, ekologiškas ir laiku pradėtos kovos su paukščių gripu būdas, stiprinantis tautos dvasią, šis dainų konkursas padės ES fonduose laimėti nemažą kapšelį eurų.
„Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera…“ – antradienį pasakė prezidentienei jo ekscelencija. Po šio pokalbio pirmoji laiptinės dama išskubėjo ieškoti naujų suknių, tinkančių svečių priėmimams, pasirodymams per TV ir svarbiausia – konkurso finalui, kurį turėtų vainikuoti roko opera „Du gaideliai“ su garso, šviesos bei interaktyvaus dalyvavimo efektais.
…Pirmieji paukščiai parskrido mūsų nepastebėti.
A. M.
