Ne mūsų laikas

Skubame. Iš pradžių skubame laukdami. Na, kuris iš mūsų neskaičiavo dienų iki tradicinių švenčių su dovanomis, kuris nesvajojo, kad greičiau taptų suaugęs? Dabar laukiame vis rečiau. Nebent vaikų iš diskotekos ar brangaus sutuoktinio iš kolektyvo baliaus.
Vis rečiau laukiame, vis dažniau skubame.

Kažkada sugalvojau, jog laikas spartėja ne todėl, kad gyvenimas mums vis krauna ir krauna įvairiausių dalykų: atsakomybę, įsipareigojimus, privalomus darbus, neapgalvotus pažadus ir garbės skolas.
Mes paprasčiausiai nieko nebelaukiame. Nebežvilgčiojame į kalendorių ar laikrodį su viltimi: kad tik greičiau bėgtų laikas, kad tik ateitų išsvajotoji diena, valanda. Šiai taisyklei sugalvojau tik vieną įrodymą: kaip lėtai bėga laikas, kai stovime autobusų stotelėje, ir kaip greitai prabėga naktis prieš egzaminą.
Mokslininkai sugalvojo kitą priežastį – toks tapo mūsų gyvenimo ritmas. Laikmetis, pasiūlęs pasauliui greitaeiges susisiekimo priemones, ryšius, informacijos laviną, privertė suktis ir mus. Daugiau judėti ir mažiau galvoti.
Negalvoti – vadinasi, ir nelaukti, nekurti mintyse išankstinio scenarijaus, žaidimo taktikos, pasimatymo ar pokalbio scenarijaus. Pribėgame (prieiname, prišliaužiame) mums nustatytą ribą – ir šokame stačia galva. Kaip bus, taip gerai. Nes nebuvo laiko net norėti ar svajoti.
Kai laiko turime mažai, norime, kad jo mums niekas netrukdytų. Aplankyti tėvus, susitikti su draugais, pažaisti su vaikais? Dievulėliau, negi negalima šiandien be viso šito apsieiti? Paskaityti, pasižiūrėti filmą nuo pradžios iki pabaigos? Nebūkite juokingi, kas šiandien gali leisti sau tokią prabangą – gilintis, studijuoti, medituoti, diskutuoti? Džiaukimės, kad suprantame apie ką kalba, kad kažką prisimename.
Išsimiegoti taip pat nėra kada. Tegul medikai sako ką nori: kad svoris krenta ilgiau miegant, kad oda jaunėja, organizmas pailsi, kad darbas po to tampa kokybiškesnis, o dėmesys – labiau sutelktas… Štai Napoleonas išvis miegojo tik keturias valandas, o pasiekė stulbinančių aukštumų! Gal todėl ir pasiekė, kad nemiegojo kaip jo konkurentai?
Nežinau, kaip jūs, bet kai mane mano vidinis „aš“ ima spausti pentinais kaip žokėjas lenktynių favoritą, rėkiu „Stop!“ Paskui įvyksta maždaug toks dialogas.
Vidinis balsas: „Ir tau negėda, tingine?” Aš: „Gėda, bet man vis tiek“. Balsas: „Ar įsivaizduoji, kiek galėtum padaryti, užuot voliojusis lovoje su knyga!“ Aš: „Skaitymas – ne tinginystė”. Balsas (demagogiškai): „Jei tau tai teikia malonumą, vadinasi, poilsiauji ir todėl – tinginiauji. Prie darbo!“ Taip mes susipykstame.
Garsiai sakau, kad pykstu tik ant savęs. Nes giliai širdyje palaikau tą bjaurų Balsą. Išties ir aš taip galvoju: jei verti save daryti tai, ko nenori, esi didvyris. Jei nedarai to, ko labai nori, esi stoikas. Jei pasiduodi ir darai, ką nori, esi plevėsa, tinginys, bevalė būtybė. Ir tai mane verčia arba verstis per galvą, arba nepatogiai jaustis.
Oi. Kaip viskas sudėtinga. Gal mes kokie garsiojo austro Leopoldo Zacher-Mazocho pasekėjai, tik kitoje, neseksualioje, plotmėje? Tiesiog jaučiame malonumą save prievartaudami. Gal mumyse dar gyvas Darvinas ir marksizmo postulatas, kad tik darbas iš beždžionės padarė žmogų, ir dabar nesąmoningai bijome vėl apželti plaukais ir atsiauginti uodegą? (Vidinis balsas ironizuoja: „Labai patogus įnagis, ypač kai kalbi telefonu, gali ramiai vairuoti ar pasilaikyti portfelį!“)
Tiesiog nekreipkime dėmesio. Galvokime toliau. Arba ne, geriau darykime tai, kas malonu – pabandykime pažaisti. Atsiverčiu stalinį 2006ųjų kalendorių. Manasis – pagerintas, jame kiekvieną dieną vainikuoja kokia nors žinomo autoriaus mintis. Skaitau: „Pasaulis – tai veidrodis, kuris rodo kiekvienam žmogui jo paties veidą. Susikaupk prieš jį, ir jis savo ruožtu rūsčiai pažvelgs į tave; juokis iš jo ir su juo, ir jis bus linksmas, malonus tavo draugas.“ Viljamas Tekerėjus.
Regis, žmogiškąją tuštybę tyrinėjęs britas per šimtmečio laiko atkarpą pasirūpino atsiųsti atsakymą į visus anksčiau surašytus klausimus.
Arba tiesiog pataikėme paklausti.
Audronė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*