Parkai miestams suteikia išskirtinumo

Virginijus Sungaila. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Daugelyje miestų yra parkai. Jie suteikia miestui veidą, dažnai yra prisimenami ne miestų pavadinimai, bet būtent juose esantys parkai ir tik po to miesto vardas asocijuojasi su jame esančiu parku. Labai įdomūs yra teminiai parkai, kuriuose galima ne tik pailsėti, bet ir patirti įspūdžių, susikurti gerą nuotaiką ir susipažinti su dar neregėtais vaizdais. Daugelyje parkų yra atrakcionai, kuriuose žmonės patiria tai, kas suteikia jiems adrenalino. Todėl jie ir lankosi parkuose, į juos atsiveda savo vaikus.
Taigi parkas – tai yra žmogaus pertvarkyta ar natūrali gamtos suformuota želdinių teritorija, skirta poilsiui, jame galima pramogauti. Parkai dar yra skirti gamtos apsaugai.
Kelias dienas vaikščiojau po Mažeikių parkus. Parkus, kuriuose „atgulė“ daug milijonų ir dar atguls.
Deja, jokios pramogos juose neradau. Bet betono yra labai daug. Ir jis, pasirodo, yra labai brangus. Vaikštau ir galvoju: nejaugi mūsų miesto gyventojai ir svečiai yra tik tiek nusipelnę? Būtų įdomu susitikti tuos Europos žmones, kurie skyrė lėšas tam, kad mūsų miestas būtų patrauklesnis. Ir dar įdomiau būtų išgirsti jų nuomonę apie Mažeikiuose įrengtus parkus.
Jei sulauktume kritikos, turėtume nulenkti galvas ir tylėti – dėl to esame kalti ir mes patys, nes daugumai iš mūsų neįdomu, kokioje aplinkoje mes gyvename.
Egzistuoja tokia užimtumo forma – kultūros animacija, kai į tam tikras veiklas įtraukiama bendruomenė, o ji toje veikloje turi tapti aktyvia, iniciatyvia. Kuriančia sau, kad būtų gera ir miela gyventi mieste, kurį turime mylėti ir rūpintis juo.
Užsienyje yra steigiami parkai tokiai veiklai – kartais net vienadienei. Ji suburia kokio nors rajono bendruomenę kokiai nors veiklai, sujungia žmones, kad susipažintų, bendrautų, jaustųsi reikalingi, galėtų išreikšti save kūryboje. Vėliau ta bendruomenė sprendžia, ar jai reikalingas toks parkas ar ne…
Pavyzdžiui, kažkokiame Amerikos miestelyje buvo parinkta vieno namo siena, ant kurios viso miestelio gyventojai galėjo rašyti palinkėjimus. Vėliau ta siena tapo miestelio akcentu, turistų lankoma vieta, įtraukta į turistinius katalogus ir maršrutus. Žmonės ja didžiuojasi, veda ir rodo atvykusiems svečiams.
Kažkur studentai įrengė parką pensininkams su baseinu, pilnu žuvyčių. Žmonės pradėjo rinktis būriais ir ten leido laisvalaikį, bendravo. Kai po kelių savaičių valdžia norėjo tą parkelį uždaryti, vietiniai žmonės nesutiko – jie tiesiog įprato kas vakarą ateiti čia, sėdėti, žiūrėti, šnekučiuotis… Yra ir kitų pavyzdžių.
Įdomu, jei mūsų mieste atsirastų panašios iniciatyvos, ar jos būtų palaikytos?
Pasaulyje yra daug keistų parkų, apie kuriuos būtų galima kalbėti ir kalbėti. Noriu papasakoti apie parką, kuris vadinasi Žaliasis ežeras ir yra įsikūręs austrų Tragoess miestelio apylinkėse. Jo išskirtinumas yra tas, kad žiemą ši vieta yra panaši į bet kurį gražiai sutvarkytą parką. Čia auga margaspalvių gėlių lysvės, medžių alėjos taip suaugusios, kad pėsčiųjų takai yra apgaubti medžių lajos, ir žmonės vaikščiodami tais takais, nejaučia kaitrios saulės spindulių. Žmonės ateina į šį parką pailsėti, pasigrožėti nuostabiu kalnų ir ežero peizažu, pramogauti. Kalnų ežeras – keistos ryškiai žalios spalvos. Ir vis tik įdomiausias šis parkas būna vasarą, kai vanduo ežere pakyla nuo dviejų metrų iki dešimties. Tuomet parkas paskęsta ežero vandenyje, kuris apsemia alėjas, medžius, suoliukus ir keliukus. Tada į šį Žalio ežero parką Austrijoje suvažiuoja nardymo mėgėjai iš viso pasaulio. Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur galima pamatyti įprastą pasaulį po vandeniu. Visi augalai, suoliukai, keliukai ir alėjos nardymą padaro nepakartojamą. Tarp įprastų žemės augalų nardo įvairūs vandens gyviai ir žuvys. O kai ateina žiema, vanduo vėl nusėda.
Na, mes negalime pretenduoti į tokius parkus, bet galime sugalvoti kažką išskirtinio, kad apie Mažeikius kalbėtų kad ir Lietuvoje – yra vieta, kurią reiktų būtinai aplankyti.
Tik retorinis klausimas: ar to norės valdžia, kuriai trinkelės ir betonas yra tiesiog užbūrę vaizduotę, tad visos kitos vizijos, atrodytų, jau nebedomina…
O kol kas visiems gražios vasaros ir smagių atostogų.