Šisbeitauskas
Sunkiai beprisimenu, kada paskutinį kartą buvau kavinėje, kokiame nors bare ar net restorane. Kažkaip prieš keletą metų į kavinę užsukdavome gana dažnai, bet tai būdavo nekalti pietūs su sriubyte, vadinamuoju antruoju patiekalu, na, ir dar koks užsigėrimas, kurį mokykloje vadindavom tiesiog „atsigerti“. Taip ir vadindavosi visas užsakymas: „sriubos, kotletą ir atsigerti“. Mokyklos valgyklos vedėja puikiai suprasdavo tokį užsakymą ir jokių klausimų nebūdavo.
Miesto kavinėje, į kurią eidavom pietauti, užsakymai būdavo sudėtingesni: reikėdavo pasakyti, kokia sriuba, koks tas antras patiekalas ir ar jie pilni, ar tik pusę porcijos: prekybininkai šaunuoliai – vykdydavo visas lankytojų užgaidas. Kad jie tik čia pirktų ir ateitų kitą dieną. Kai kas įsigudrindavo užsisakyti net minimumą pietų: pusę porcijos sriubos ir kokių nors salotų – tai priklausydavo nuo to, kokios būdavo tos dienos dietos normos. Moterys tikriausiai supras, apie ką aš čia.
Paskui, kai mūsų kavinė esą buvo uždaryta dėl kažkokių trūkumų, ji taip ir nebepradėjo dirbti, o mes į kitą kažkodėl ir nebėjome – truputį kandžiodavosi kainos. Va taip ir likom be kavinių – nebent kas pakviesdavo kažkokių ypatingų pietų: esant kokiai neeilinei progai.
O mažeikiškiai, pasirodo, tebevaikšto ir į kavines, ir į restoranus. Ir į barus, tikriausiai, užsuka – jei tik tokie Mažeikiuose likę.
Taigi, prisiminiau net vaikystę dėl to, kad išgirdau vieną mažeikiškių nusiskundimą. Vieną vakarą apie dešimtą valandą keli jų nusprendė užsukti į vieną iš mikrorajone esančių restoranų – užrašas rodė, kad jis dirba iki vidurnakčio, t. y., dvyliktos valandos. IR KĄ JŪS MANOT? Toje visuomeninio maitinimo įstaigoje vėlyvi lankytojai, pasirodo, nelaukiami. Jiems buvo paaiškinta, kad restoranas dirba tik iki dešimtos vakaro – esą, tik apie darbo laiką skelbianti informacija nebuvo pakeista, liko sena, todėl ir kilo toks nesusipratimas. Man būtų įdomu išsiaiškinti, ar restorano darbo laikas iki dešimtos vakaro yra kasdien, ar tiesiog tiek dirbama tada, kai nėra lankytojų? Negi restorano personalas gaiš laiką ir gamins vakarienę dėl dviejų užklydusių lankytojų?
Jei jau užsiminėme apie restoranus, tai prisimenu dar vieną neseniai iškeltą klausimą – ar į Lietuvos, o tuo pačiu ir Mažeikių maitinimo įstaigas, galima užeiti su keturkoju – šunimi ar kate? Nežinau, ar tokį galvosūkį kada nors yra sau uždavę mūsų miesto restoranų ar panašių įstaigų savininkai?
Mūsų mieste su keturkojais jau seniai esama daug problemų – trūksta šiukšliadėžių jų ekskrementams išmesti, nėra vietų, kur juos vedžioti, o ką jau kalbėti apie jų kapines – nors apie tai kažkur kažkas jau pradėjo kalbėti. O kol kas palaidi šunys bėgioja po daugiabučių kiemus, kakoja kur nori ir niekas to nekontroliuoja: rytais matau po kiemą vaikščiojančius vaikus ar moterėles, kurie sukinėjasi ir laukia, iš kurios pusės atbėgs visus reikalus atlikęs jų augintinis.
Kalbant apie gyvūnus, kilo klausimas, kodėl nekalbama apie draudžiamą elgesį su jais? Jei jau priimtas nemušimo įstatymas dėl vaikų, kodėl nepriėmus tokio ir dėl elgesio su keturkojais? Kiek matome situacijų, kai gyvūnai tiesiog užmušami, kapojami kirviais, skandinami, svaidomi nuo tiltų. Šiurpu matant tokias istorijas, tad ar nereikėtų taikyti griežtų bausmių tokiems šunų ar kačių savininkams? Juk ir gyvūnai yra labai pažeidžiamos būtybės ir jiems taip pat reikalinga teisinė apsauga.
Beje, jei jums nepatinka namuose laikyti katę, šuniuką, paukštelį, žiurkėną, jūros kiaulytę ar žuvytes, galite įsigyti kiek kitokių gyvūnėlių – Kauno zoologijos sodas siūlo nusipirkti kupranugarį, lamą ar kokį nors roplį: tik paskui nesistebėkit, kad po kiemus lakstys tokie gyvūnai ar į butą įšliauš kokia nors gyvatė, ar apsilankys egzotiškas roplys – lietuviai mėgsta labai lengvai gyvūnais atsikratyti – išleidau pro duris – ir gero kelio.
Kai priimami tokie įstatymai dėl elgesio su vaikais, man labai keistai atrodo mūsų vadovaujančios žaliųjų ir valstiečių partijos siūlymas, kad vaikai į priešmokyklines grupes galėtų būti leidžiami nuo penkerių metų, o sulaukę šešerių, jau turėtų būti pirmokai.
Kodėl mes taip skubame atimti iš mažylių vaikystę? Man išvis visada buvo baisu, kai mūsų vaikai keliami šeštą valandą ryto ir gabenami į darželius. Jei jau kartais mums, suaugusiems, iš ryto anksti sunku atsikelti, tai vaikams tai yra dar sunkiau. Beje, pedagogai ir kai kurie tėvai prisimena, kad reikalavimas į pirmą klasę pradėti vesti vaikus nuo šešerių metų buvo įvedamas ne vieną kartą. Ir visa tai nepasiteisino – vis būdavo grįžtama prie septynerių metų.
Aš ir dabar sakau: tėveliai, jei jums negaila savo vaikų, grūskit juos į mokyklą – kad ir nuo penkerių metų. Tik nesistebėkit, kad mokytis jiems yra labai sunku ir jie sunkiai įsisavina tai, ko reikalaujama mokykloje. Aišku, būna išimčių, bet prievartos dėl to daryti tikrai nereikėtų.
Dar viena keistenybė man yra tos pačios partijos siūlymas į mokyklas grąžinti karinio lavinimo pamokas. Sovietmečiu tokios buvo, tad negi ir dabar kažkas panoro, kad jų vaikai mokytųsi ardyti automatą, šaudyti ir muštringai žygiuoti. Jei kam to norisi – tebūnie, bet prievartos, mano galva, čia taip pat neturėtų būti.
sisbeitauskas@santarve.lt
