Pasikeitusio laiko spąstai

Šisbeitauskas

Sveiki pabudę (ar pažadinti) visa valanda anksčiau. Jei sveiki. Aš jaučiuosi kaip ligonis – niekaip negaliu priprasti prie to naujo laiko. Vakare save už ausų tempiu į lovą, liepiu miegoti, o rytais vis dar ginčijuosi su žadintuvu – jis rėkia, kad laikas keltis, o mano kūnas priešinasi: dar nors minutėlę… Nežinau, ką veikia tie europarlamentarai, kad niekaip nesugeba vasaros ir žiemos laiko sureguliuoti. Vėl Briuselis pranešė: laikrodžius dar sukiosime iki 2021 metų. O aš jau buvau nusiteikęs, kad nei pavasarinio streso, nei rudens tinginystės daugiau išgyventi nebereikės. Ir kvailas reikalas – dabar dar turėsime ginčytis, kurio laiko norime, pavasarinio ar žieminio. Būtų ėmę ir už mus nusprendę, kas mums geriau, kaip tai visada daro. O čia vos ne referendumus rengia.
Anądien pramiegojau. Atsibudau įprastu laiku – šeštą ryto, bet šešias rodė tik vienas laikrodis – tas, kurį tingėjau persukti, nes jis aukštai kabo. Tai reikėjo suktis, kad į darbą nepavėluočiau! Ir kaimynų vaikai tapo kažkokie nemandagūs – tie, kurie anksčiau sveikinosi, pastarosiomis dienomis nebesisveikina. Ir koks paauglys tau sakys „Labas“, jei net lipdamas laiptais miega?
Nieko gero iš to ankstyvo kėlimosi, tik kavos daugiau išgeriame. Dabar be dviejų puodelių – nė iš vietos. Ir žiovauja visi darbe. Ir migdo vienas kitą. Ir reakcijos sulėtėjusios. Turiu patirties, kad ta būsena per kokias dvi savaites praeis. Bet ar mums reikia tų dviejų kankinimosi savaičių? Tikrai ne.
Čia kaip anekdote, kurį neseniai perskaičiau: vyturiais ir pelėdomis mes būname, kol susilaukiame vaikų, o po to – jau zombiais.
Turiu kaimynę, kuri jau senokai pensijoje. O ji turi daug laiko ir nedaug pinigų. Tai blaškosi po visas parduotuves ieškodama pigesnio maisto. Žodžiu, minta akcijomis. Ji mane sutiko ir pasakoja: kaip naudinga domėtis kainomis, lyginti ir analizuoti. Nuėjo į vieną prekybos centrą, žiūri, ten rūkytoms dešrelėms akcija – 600 g už 2,30 euro. Gerai, kad nepirko, nes kitoje kito tinklo parduotuvėje tų pačių dešrelių pakuotę įsigijo už 1,33 euro.
Matyt, gamintojas toms dešroms nuolaidą pritaikė, tad visi prekiautojai pardavinėjo sumažintomis kainomis, bet kiekvienas savaip nuleido. Kaimynė manęs ir klausia, kodėl vieni tokie godūs, o kiti geresni. Aš tai žinau: kuo didesnis prekybos tinklas, tuo daugiau ima prekių ir pigiau jų gauna. Ir mums pigiau atiduoda. O kuo mažesnis – tuo mažiau nuolaidų jam suteikia gamintojas ir tuo brangiau sumoka eiliniai pirkėjai. Dar svarbus požiūris į pardavimus, kitas nori daug daug parduoti ir pelną susirinkti per tą daugybę, o kitas gautą prekę pabrangina antra tiek – nors apyvarta mažesnė, to antkainio jam lieka pakankamai.
Sutinku, kad reikia domėtis kainomis, stebėti ir analizuoti, bet kur tam rasti laiko? Tad galvoju, kad iki pensijos eisiu pirkti kur man arčiau ir patogiau, o paskui judėsiu po Mažeikius ir užsiimsiu kainų analizėmis. Nes valstybė to ir siekia – kad senjorai daugiau judėtų bei mažiau valgytų visokio nesveiko ir brangaus maisto.
Dar šiek tiek apie pinigus. Šią savaitę buvo paskelbti tyrimo rezultatai apie skolinimąsi iš draugų ir artimųjų. Paaiškėjo, kad trečdalis tautiečių vengia skolinti draugams ir artimiesiems arba skolintis iš jų, bijodami susigadinti santykius. Sutinku su tokia nuomone, santykiai yra svarbesnis dalykas už pinigus, nes pinigai greit uždirbami ir prarandami, jie nuolat cirkuliuoja. Mums mieli artimi žmonės ir geri draugai – kaip dovana. Žinoma, be abipusių pastangų palaikyti santykius neišsiversime, tai kam juos gadinti? Reikia atkreipti dėmesį, kad tyrimą užsakė skaitmeninių finansinių paslaugų įmonė, kuriai toks lietuvių požiūris į skolinimąsi naudingas – kuo mažiau tautiečių savo pinigines problemas spręs, padedami artimųjų ir draugų, tuo daugiau kreipsis į paskolas dalijančias įmones. O su ja santykių nesusigadinsi, mokėsi laiku ir nemažai, nes palūkanos tokios, kad oi, oi, oi…
Dabar apie technologijas. Namuose turime sveikatai skirtos įrangos? Kad ir automatinį kraujospūdžio ar cukraus kiekio kraujyje matuoklį, elektroninį termometrą, dar kokį masažuoklį kraujotakai pagerinti. Guli jie sau spintoje ir laukia mūsų dėmesio. Kartais labai ilgai. Vakar perskaičiau, kad Elektronikos platintojų asociacija mus įspėja: mums draugiškos technologijos gali tapti ir nelabai draugiškos. Mat šie prietaisai turi vieną bendrą savybę – veikia su baterijomis ar akumuliatoriais. Vienkartinės baterijos, užmirštos stalčiuose ar sandėliukuose, dėl per aukštos temperatūros gali pradėti tekėti, pūstis ar net sprogti. Jei ten atsidūrė sugedęs ir nebenaudojamas prietaisas, o dar su baterijomis, dėl įvairių prasidėjusių cheminių reakcijų poveikis gali būti nenuspėjamas ir net labai pavojingas. Į orą gali patekti aplinką teršiančios toksiškos dujos, kurios, kaip rodo tyrimai, neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Tiesa, tikriausiai žinote, kad negalima baterijų ir tokios įrangos mesti į konteinerius ar šiukšlių dėžes? Tam skirtos pavojingų atliekų aikštelės.
Nors šiukšlių dėžių, kaip praneša miesto seniūnija, Mažeikiuose bus daugiau, dalis jų atnaujinta, o senąsias planuojama suremontuoti ir vėl pastatyti, negražu į jas mesti pavojingas atliekas. Geriau jau atiduoti tiems, kas jas surenka. Senas baterijas nešu į prekybos centrą, esantį kaimynystėje. Turiu vieną perdegusią lemputę ir vis galvoju, kad dėl vieno daikto keliauti į kitą mikrorajono galą lyg ir nelogiška. Palauksiu, kol perdegs antra ir trečia. Gal senos lemputės taip baisiai nekenkia?
Šį sekmadienį – Pasaulinė sveikatos diena. Linkiu būti sveikiems ir patiems šiek tiek prisidėti, kad tai nebūtų tuščias linkėjimas. Tegul tas prisidėjimas būna kelionė pėstute iki toliau esančios parduotuvės ar iki pavojingų atliekų aikštelės. O geriausias pavasarinis sveikatinimosi būdas – pasivaikščiojimas po parką ar pavenčiais. Tik neuždekite žolės!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top