Šisbeitauskas
Rytoj jau turime Atvelykį, kai kas jį vadina mažosiomis Velykėlėmis: koks skirtumas – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. O prieš savaitę buvusios Velykos Mažeikiuose prasidėjo, sakyčiau, Didijį Penktadienį, kai iš bažnyčios mikrorajone gatvėmis ėjo procesija su kryžiumi, arba, kitaip sakant, nueitas kiek sutrumpintas Kristaus Kančios kelias.
Eisenos priekyje buvo nešamas kryžius: jį pasikeisdami nešė įvairių įstaigų, įmonių, visuomeninių organizacijų ar sambūrių atstovai. IR KĄ JŪS MANOT? Iš rajono Savivaldybės pusės neatsirado kryžių nešančio vyro, tad jis buvo patikėtas vicemerei. Gink, Dieve, aš nieko neturiu prieš ją, bet kažkaip neįprastai tai atrodė – visas tos įstaigos kryžius užkrautas ant vienos moters pečių. Keista simbolika…
Įspūdingai šeštadienį atrodė Velyknakčio pamaldų metu vykusi Žiburių liturgija, kai visa bažnyčia nušvinta žvakių švieselėmis – tada apima kažkoks visų žmonių dvasinis bendruomeniškumo jausmas – laukiama Kristaus prisikėlimo.
Tą ramų, iškilmingą susikaupimo vakarą kažkiek temdė vis dar nemokančių savo mobiliųjų telefonų garso išjungti mažeikiškių atsainumas – kiek metų turime tuos telefonus, bet vis dar neįsisąmoniname, kad susiėjimų, spektaklių, koncertų metu juos reikia nutildyti. Ir kas įdomiausia, kad jie ima ir užgroja pačiu netinkamiausiu momentu. Ir užgroja iš ten, kur jų neįmanoma rasti – kol kokia moterytė rausiasi savo rankinėje ir ieško telefono, tol blaškomas žmonių dėmesys. Ar nereikėtų mums pasimokyti iš japonų – jų įsitikimu, kalbėti telefonais viešame transporte, gatvėse, ką jau bekalbėti apie renginius, yra tiesiog nemandagu, nepriimtina. Iš tekančios saulės šalies gyventojų šito galėtų pasimokyti ir jaunimas, mėgstantis taip įsijausti į pokalbį telefonu, kad nebemato, kas vyksta aplinkui.
Velyknaktis šiemet buvo ypatingas tuo, kad tą naktį teko trumpinti – laikrodį pasukti viena valanda į priekį, tad eiti iš ryto į Prisikėlimo šventę nė nežadėjau. Juolab jei nori patekti į aštuntą valandą vykstančias pamaldas ir dar gauti prisėsti, bažnyčioje turi atsirasti gerokai anksčiau nei prieš valandą iki pamaldų pradžios.
Velykos – tikrai džiugi šventė, tad tautiečiai, sąžiningai pasninkavę ir tuo metu riboję savo maitinimąsi, švenčių dienomis norėjo atsigriebti už prarastas kalorijas. Rezultatas – vaistų nuo persivalgymo ir sutrikusio virškinimo paieška. Pasirodo, tokios problemos kamuoja ne tik žmones, bet ir per šventes jų peršertus naminius gyvūnus – kai kurie kačių ar šunų šeimininkai savo augintinius nešė, vedė ar vežė pas veterinarus.
Beje, dar apie perėjimą į vasaros laiką – keisti pasirodė per žinias rodyti reportažai apie zoologijos sode ar žvėrynuose laikomus gyvūnus – esą kai kurie jų niekaip negali priprasti prie pusryčių visa valanda anksčiau. Jeigu juos reikia maitinti tuo pačiu metu nesukeliant diskomforto, tad kodėl taip ir nepadarius: jei anksčiau jie buvo maitinami septintą, tai juk persukus laikrodį jiems maistą galima atnešti aštuntą? Ar tai ką nors pakeistų gyvūnų priežiūros darbuotojų tvarkaraštyje?
Kas kita – naminiai gyvūnai ir, aišku, šunys – šeimininkai priversti juos vedžioti anksčiau, nes reikia eiti į darbą. Bepigu katėms – jos jokio laiko pasikeitimo nejaučia – miega kiek ir kada nori, o laikas, kai galės prisikimšti pilvus, joms „dzin“.
Per Velykas Mažeikių centriniame stadione ant dirbtinės dangos vyko futbolo varžybos tarp Naujosios Akmenės ir Saldaus jaunimo komandų. Šį kartą apie vyksiančias futbolo varžybas mieste buvo iškabinti skelbimai. Bet ir vėl… Nežinau, kas juos skelbimų lentose kabino, bet elgėsi labai nepagarbiai, galima sakyti, ir nekultūringai – skelbimai buvo segami ant būsimus renginius reklamuojančių kitų plakatų. Erdvės tose lentose pakanka, tad kodėl skelbimų neprisegus tuščioje vietoje arba ant senų plakatų?
Kas dar? Šią savaitę prasidėjo pasiutpolkė apie Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio užimamą postą: iki šiol visiems įtikęs, gerai dirbęs ministras, nusprendęs prisijungti prie žemdirbių partijos, sukėlė didelį triukšmą. Neduok, Dieve, susidėjęs su viena iš partijų, jis pradės atstovauti jos interesams, o valdantieji liks antroje vietoje… Kažkokios nesąmonės.
Nepatinka man politika, bet kai viskas vyksta kažkaip prieš akis, labai atvirai, sunku suprasti tokius dalykus. Būtų kas kita, jei ministras perbėgtų ne į Lietuvos interesams atstovaujančią pusę, o dabar… Juk jis vis tiek dirbtų mūsų labui.
Vakar juokus ir pokštus mėgstantys lietuviai turėjo teisę juokauti ar meluoti viešai, kadangi balandžio 1-oji – Melagių diena. Man iš pat ryto pasisekė apgauti vieną pažįstamą, o paskui reikėjo sukaupti visą budrumą, kad kas neapgautų paties.
O per Atvelykį linkiu dvasiškai prisikelti tiems, kurie to nespėjo padaryti per Velykas. Ir užbaikit valgyti iš Velykų likusius kiaušinius – kiek girdėjau, šaldytuve buvę virti kiaušiniai yra tinkami vartoti.
sisbeitauskas@santarve.lt
