Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Prieš kelias dienas mieste vyko parodomoji ekskursija – valdžia išėjo į gatvę. Pėsčiomis.
Ėjo vyrai, saulėje žvilgėjo kostiumai. Bet kaip pasakytų viena mano draugė: „Šį kartą kalba ne apie didvyrius…“
Pakalbėkime apie mūsų miestą ir paklauskime savęs, ar jame norisi gyventi ir ar visas jis tinkamai prižiūrimas? Su šiuo klausimu – kaip su gidu – ir mes pasivaikščiokime po Mažeikius. Po miestą, kur bailoki kostiumuoti mūsų politikai bijo išlipti iš savo mašinų, po vietas, kur miestelėnai tūkstantį kartų per dieną vaikšto nepatogiai, nesaugiai ir nejaučia jokio komforto.
Kas yra patogu? Ši būsena turėtų suteikti ramybę ir palaimą. Patogu, kai tau yra pritaikyta kažkuo naudotis, kai tas daiktas: kelias, šaligatvis – yra tau, žmogau, tinkamas. Kai neparvirsti, užkliuvęs už netinkamo daikto, kuris netikėtai išlenda kaip rakštis vidury kelio.
Susitraumavai? Sugadinai drabužį ar nuotaiką? Skauda, pikta, o skaudžiausia, kad niekas tavęs neatsiprašys. Veikiausiai pasakys, kad pats esi kaltas: ko čia vaikštai ar net ko čia gyveni.
Iš pirmojo gyvenime pasimatymo grįžtantis jaunuolis svaigsta nuo mylimosios žodžių ir bučinių, jis nepastebi vidury šaligatvio išdygusio elektros stulpo. Žinoma, susižeidžia. Ar jo atsiprašys kostiumuoti vyrai? Arba štai mokinys, grįžtantis iš mokyklos, – pilna galva žinių ir džiugesio dėl pasiekusio kontrolinio darbo. Jis skambina mamai, pasakoja, kaip jam pasisekė, galva aukštai iškelta… Oi! Negi eidamas šaligatviu gali tikėtis, kad vidury betoninio tako atsiras purvina pieva? Teks grįžti namo ir atsiprašinėti mamos, kad buvo neatidus, išsipurvino ir vėl suteikė jai papildomų rūpesčių… Bet ar jis kaltas, kad mieste nepatogu vaikščioti? Įdomu, ar to moksleivio atsiprašys kada vyrai, kurių kostiumai blizga saulėje?
Vidurvasario moterys, efektingai siūbuojančios klubais ir saulei atvėrusios gilią dekoltė, eidamos šaligatviu, gali sutraumuoti savo grakščias kojas. Ar jas užjaus vyrai, saulėje žvilgančiais kostiumais? Turbūt, kad ne.
Kaip pasakytų mano vienas bičiulis: „Nuo jų „pakazūchos“ jau norisi vemti…“ Kai pagalvoju, gal jis ir teisus – ir aš neatsimenu nė vieno miesto vadovo, kuris į jį pasižiūrėtų iš vidaus.
Paprastai visi jie į mus ir į miestą žiūri iš aukšto, iš toli, o priartėja nebent siekdami naudos sau ar savam žmogui.
Mūsų miestas vakarėja ir švinta. Jame gyvena ir mylisi žmonės, gimsta vaikai… Čia dirbama, bet nėra kur pramogauti.
Daugeliui mūsų tas miestas yra vienintelis, jis tas pats, kas tėvynė.
Vyrai, kurių kostiumai blizga parodomosiose akcijose, pažiūrėkite į miestą atidžiau ir atsakingiau ir patikėkite – kol kas jūs prie jo nelabai derate…
Kaip visada, savo teiginius ir įžvalgas pailiustruosiu nuotraukomis.
Virginijus Sungaila
 |
 |
 |
 |
ka jau cia saligatviai… net dviraciu takeliaai nutruksta vos pavaziavus… biordiurai aukstui,tai tenka lipti nuo dviracio pastoviai.. o jaunimui isvis cia nera ko veikti :( net kino filmo neturim kur paziureti,tenka vaziuot i kitus miestus… GEDA
Bartkevičius ir raudonieji socdemai išsijuosę organizuoja žlibų seimo narių ir valdininkų „tarnybines“ ekskursijas į Mažeikius, kurie, už parodytą svetingumą, turi oficialiai pagirti, kad „tokių gėlynų ir tokio švaraus miesto dar nematė“. Taip gims nauja nominacija „Žlibiausias miesto svečias“. O gražiausiai (kvailiausiai) pagyręs, gali tikėtis miesto garbės piliečio vardo. Valio! (Ura!)
Šį kartą tenka autoriui pritarti. Pavasarį ir aš svarsčiau kaip patogiai nueiti iš senamiesčio į Ventos gatvę: per Sodų parkelį, galvoju, neisiu – ten žinau netoli Gabijos visas šaligatvis būna užtvinęs. Nusprendžiau eiti Gamyklos gatve. Ir ką jūs manot? Beeinant paaiškėjo, kad ten šaligatvio išvis nebėra. Ištrupėjęs, išgriuvęs. Grįžusi pajuokavau: ,,Ot prisigyvenom. Babytė pasakodavo, kad prieš karą žmonės atvažiavę į miestą kaliošukus į batelius pasikeisdavo, o dabar XXI amžiuje atvažiavus į Mažeikius reikia batelius į kaliošus keist“.
Pavaikščiokite aplink kultūros namus -kokie apšvietimo stulpai ,kokie suoliukai ir taip toliau…..o juk čia vyksta renginiai ,šventės,
anksciau nebuvo veltedziu, norejai ar nenorejai, bet privalejai dirbti. Manau, kad tai buvo teisinga, nes jei zmogelis neturi uzsiemimo, tai ka jam veikti? Slampineti po miesta ir balas ar saligatviu plyteles fotografuoti? Arba i praeinancias moteriskes ar isimylejelius ziureti …
Nemanau, kad viesieji darbai yra zmogaus pazeminimas. Jei valstybe moka pasalpas, ji yra teisi reikalaudama uz jas atidirbti, t. y. nors siek tiek pajudeti. Zinau keleta saziningai dirbanciu tas 9 dienas uz gaunamas pasalpas ir jie neurzgia, nemano, kad taip yra zeminami. Priesingai, jie dekingi uz tuos 350 lt, kurie padeda isgyventi.
1.) Viešieji darbai yra žmogaus pažeminimaas, nes anksčiau versdavo dirbti už nusižengimus, o dabar už …valdininkus. 2.) Kitam komentatoriui atsakysiu, kad miestas po truputį gal ir gražėja, bet ir aklas mato, kad dalis milijonų nusėda visai ne pagal grožio paskirtį. 3.) Jei komentuoji straipsnį, tai nesikabinėk prie autoriaus asmenybės, nes ir pats kada nors gali palikti be blizgančio kostiumo.
Sodu gatveje ties vaiku darzeliu Zilvitis,baisios saligatvio plyteles,tieiog galima kojas issisukti! O juk ir vaikuciai laksto.Kaip nemate,kai state salia darzelio vaikams mini zaidimu aikstele? O gal ponai valdininkai nevaiksto ta gatvele ? Bendrai,juk ne centre ir atvyke sveciai nemato griuvenu!
negalima vienareiksmiskai teigti, kad visu kostiumai tik blizga ir nieko nedaroma. Daroma ir palaipsniui Mazeikiai grazeja, bet sio straipsnio autorius deja to nemato. Gal regejimas prastas? Jo akys krypsta tik i vidurvasario moteris ir ju eisena bei isimylejelius… Dar zmogus sugebejo nuotrauku pateikti, kuriose uzfiksuotos balos ir suskilusios saligatviu plyteles. Suprantama, kai nera ka veikti, lieka balas ir saligatvius fotografuoti, o jeigu zmogus prisidetu prie miesto gerbuvio tvarkymo, tikrai taptu jaukiau ir svariau. Tada sukurciau apie didvyri daina, kurioje jis butu tinkamai pagerbtas ir isaukstintas…
O rašytojas-svajoklis grįžo.Sėkmės ieškant sliekų,o jeigu rimtai tai nėra net piršto pajudinęs,kad patiesintų kreivą plytelę ar nurautų piktžolę.Kritikuoti lengviausia,o padaryti turi kažkas.Turiu informacijos,kad tam rašytojui buvo pasiūlyta per viešuosius darbus prisidėti prie miesto gerbuvio tavarkymo ir koks buvo atsakymas……“dirba tik baudžiauninkai“
Oh yes, aš toks. „Iš pirmojo gyvenime pasimatymo grįžtantis jaunuolis svaigsta nuo mylimosios žodžių ir bučinių“, kvailiuk, bernai tauškia nesąmones panoms ir nori nusitempti jas į lovą. Ir niekas nesako myliu per pirmą pasimatymą, nebent prieš tai skype sex jau būna atkaltas ir belieka tik realybėje pamatyti. „Arba štai mokinys, grįžtantis iš mokyklos, – pilna galva žinių ir džiugesio dėl pasiekusio kontrolinio darbo“, taip buvo tik prie ruso, dabar vaikus parsiveža iš mokyklos arba patys parvažiuoja su mašinomis.
durniuk, komentatoriau čia savo grubumo ir nepagarbos galėjai nerodyti, bet… Jei turi vaikų, tai jiems papasakok, kaip tu iškart verti į lovą, ypač dukrai tavo tai patiktų, pasidalink patinėli patirtim su artimais, tada čia savo ištvirkimą demostruok, durniuk
Kvailiuk, dabar pasimatymai baigiasi lovoje, kokie dar vaikščiojimai?