Penktadienis – trylikta: kodėl bijome?

Živilė DAMULYTĖ

Yra žmonių, kurie, pamatę juodą katiną, nusispjauna per petį tris kartus, yra tokių, kurie nedovanoja aštrių daiktų ar nešvilpauja kambaryje. Visa tai seniai išgalvoti prietarai. Tryliktoji mėnesio diena, išaušusi penktadienį, tai tik dar viena nepaaiškinama žmonių baimė, o gal tiesiog palanki situacija ieškant visų dienos nelaimių preteksto?
Šio bene labiausiai paplitusio pasaulyje prietaro kilmė glūdi krikščionybėje. Tryliktąją dieną Ieva sugundė Adomą obuoliu ir buvo išvaryti iš Rojaus. Tą dieną Ievos sūnus Kainas nužudė savo brolį Abelį, buvo nukryžiuotas Kristus. Viena iš prietaro kilmių siejasi su paskutine vakariene, kai prie stalo sėdėjo trylika žmonių ir vienas iš jų turėjo mirti. Netgi populiariame D. Brauno romane „Da Vinčio kodas“ pasakojama, kad ordino nariai buvo persekiojami ir suimti spalio 13-ąją, penktadienį, kas tik dar labiau kelia velnio tuzinu pavadinto skaičiaus dienos baimę.
Numerologų manymu, skaičius „trylika“ kenčia ir dėl savo pozicijos. Juk daugelis sekų baigiasi skaičiumi dvylika: 12 mėnesių, 12 zodiako ženklų, 12 apaštalų, 12 Olimpo dievų ir t.t. Taigi, gal čia tiesiog žmonių pasąmonėje užsifiksavusi skaičių kombinacija, kuri lieka už visų sekų ribų, tačiau ar dėl to verta bijoti?
Juk daugelis dalykų turi teigiamą ir neigiamą prasmę – skaičius trylika ne išimtis. Pasaulyje yra žinomų žmonių, kurie gimė velnio tuzino dieną, tačiau sėkmė juos lydi. Tai rašytojas Samuelis Beketas, politikė Margareta Tečer, Kubos revoliucionierius Fidelis Kastro, dainininkė Sara Konor, aktorė Keitė Valš ir garsiosios dvynukės aktorės Merė Keitė ir Ešlė Olsen.
O ir bijo pasaulyje ne visi: 19 a. Londone buvo įsteigtas „Klubas Nr. 13“, kurio nariai nusprendė kovoti su kvailais įsitikinimais ir kartą tryliktąją mėnesio dieną, penktadienį, surengė vakarienę didelio restorano tryliktojoje salėje, kurioje stovėjo trylika stalų su tiek pat pristumtų kėdžių prie kiekvieno. Juokinga tai, kad vienas klubo narys paskutinę minutę pabijojo ir atsiuntė raštelį, kuriame pasiaiškino: „Netekau drąsos.“
Ir visgi, nepaneigsite, jog pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie gyvena tryliktu numeriu pažymėtame name, kurie sėdi tryliktoje žiūrovų eilėje ar nuolat važinėja tuo lemtingu skaičiumi pažymėtu autobusu ir yra laimingi. Juk kasdien vyksta avarijos, apiplėšimai ir kiti nelaimingi atsitikimai, kuriuos mes priimame kaip natūralų dalyką, taigi kodėl ir penktadienio tryliktosios mums nepriimti kaip įprastos metuose dienos, o galbūt net priešingai – nusiteikime, kad ji bus sėkminga. Pažvelkite pro langą – lauke šviečia saulė, o su penktadienio gaida ir savaitgalis beldžiasi į mūsų duris. Tad, nustūmę blogas mintis į šalį, keliaukite pasitikti penktadienio sėkmės!

Živilė DAMULYTĖ

4 Atsakymai į “Penktadienis – trylikta: kodėl bijome?”

  1. Dzo parašė:

    Amžiai rašomi romėniškais skaitmenimis

  2. derevnia parašė:

    „Yra žmonių, kurie, pamatę juodą katiną, nusispjauna per petį tris kartus…“.

    Čia dar nieko, vieno laikraščio redaktorė pamačiusi katiną parašo straipsnį ir įdeda jį į pirmą puslapį.

  3. To Šmikiui parašė:

    Čia tik tavo nuomonė. Beje, kritikuok, jei gali parašyti geriau…. |O man patiko:)

  4. Šmikis parašė:

    Straipsnis be rysio. kazkokia wikipediniu faktu maisalyne ir tiek, jokios rimtesnes interpretacijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video