Gražina BARTKEVIČIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Žiniasklaidoje jau seniai sklandė įvairių visuomenės veikėjų – ekonomistų, teisininkų, darbo rinkos žinovų, mokslininkų ir kitose srityse dirbančiųjų pasisakymai apie tai, jog siekiant didinti užimtumą, gerinti darbo santykius ir skatinti investicijas, būtina koreguoti Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą ir kurti naujus darbuotojų bei darbdavių bendravimo santykius.
Taigi, dabar kaip viena svarbiausių mokslininkų sukurto ir planuojamo įteisinti socialinio modelio dalių įvardijamas lankstesnius, liberalesnius darbo santykius numatantis Darbo kodeksas.
Tęsiame diskusiją apie tai, kaip socialinį modelį – keičiamų teisės aktų paketą, apimantį Darbo kodeksą, Užimtumo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Pensijų socialinio draudimo įstatymą bei kitus užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus vertina mažeikiškiai.
Šį kartą savo nuomone apie numatomas permainas pasidalijo Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentė Gražina BARTKEVIČIENĖ.
– Diskusija apie naująjį mokslininkų sukurtą socialinį modelį gali būti labai plati bei labai gili ir joje galima įžvelgti tiek pliusų, tiek minusų, bet visa tai priklauso nuo atskiros situacijos.
Visada būna taip, kad numatomos permainos į nusistovėjusią sistemą bei jos dalyvių gyvenimus įneša ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Taip pat, kaip ir nežinios, prieštaringų minčių, bet ilgainiui verslas ir kita pusė – Lietuvos piliečiai, gyventojai prie permainų prisitaiko. Be to, gyvenimas yra toks, kad laikui bėgant situacija kinta: keičiasi įmonės, darbo rinka, technologijos, verslo specifika, tad ateina lakas peržiūrėti ir su darbo santykiais susijusius įstatymus.
Nemanau, kad socialinis modelis ir jame numatyti Darbo kodekso (DK) pakeitimai labai prisidės sprendžiant nedarbo problemas ar verslui atvers daugiau galimybių kurti naujas darbo vietas.
Pirma, reikia įvertinti stipriai mažėjantį gyventojų skaičių. Antra, egzistuoja nemenki regioniniai skirtumai. Sostinės bei didžiųjų Lietuvos miestų ir atokesnių, nuo jų nutolusių regionų gyvenimas skiriasi.
Dabar veikiančiose įmonėse neretai būna taip, kad žiūrima ne kaip dirbti pelningai, o kaip nedirbti į minusą. Stengiamasi ir tuos jau turimus darbuotojus išlaikyti. Kiekvienais metais atsiranda įvairių naujovių, pavyzdžiui, kad ir naujos valiutos įvedimas ar mokestinės naujovės. Ir visa tai įmonėms kainuoja, viską reikia suplanuoti ir tai nėra taip paprasta. Taip, kaip ir nėra paprasta įkurti naujas darbo vietas, kaip iš šalies pažvelgus galbūt atrodo ir kaip norėtųsi, kad būtų.
Ta diskusija, gilinimasis ir svarstymai yra reikalingi, nes pokyčiai bus rimti, tad aiškumo ir žinojimo labai reikia. Kita vertus, pati problema yra ta, kad šiandien mes neturime specialistų. Ir jeigu darbdavys turi gerą specialistą, tai jis kaip galėdamas stengsis jį išsaugoti.
Šiuo metu, kai sunku rasti gerų specialistų, kai jų trūksta, kai imama kalbėti apie, pavyzdžiui, suvirintojų ar kitų specialybių žmones iš kitų šalių, sudėtinga kalbėti ir apie jų atleidimą. Tokių dalykų, kad žmogus atleidžiamas iš darbo, galbūt dažniau pasitaiko biudžetinėse įstaigose, o versle kaip tik tą darbuotoją norisi išsaugoti.
Tai, kad naujojo DK projekte numatomos net devynios darbo sutarčių rūšys, galbūt bus pliusas ir darbdaviui, ir darbuotojui. Darbdavys, įdarbinęs žmogų, galės pasižiūrėti ir įvertinti jo požiūrį į darbą, perspektyvas ir ar verta į jį investuoti. Taip pat ir darbuotojui, įdarbintam pagal kurią nors iš naujųjų darbo sutarčių, atsiras galimybė susivokti, ar darbas toje įmonėje jį tenkina, ar jis čia mato perspektyvų.
Tad nepasakysi, kad nieko ir gero nenumatoma tose permainose. Tik tiek, kad ir dabartiniai įstatymai tai leidžia padaryti, pavyzdžiui, per bandomąjį laikotarpį. Tai yra tiesiog darbuotojų ir darbdavių santykiai bei bendravimas.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti diskusijoje.
