- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Po kilimėliu

Audronė MALŪKIENĖ

Kažkas vyksta po mūsų Mažeikių kilimėliu. Kažkas krebžda, kuičiasi, muistosi, stumdosi, inkščia, šnypščia. Žodžiu, intensyviai juda. Tas judėjimas nepanašus į žemės drebėjimą, ant tokio kilimėlio atsistojęs nenuvirsi, tačiau ramiai vaikščioti trukdo.
Aplinkiniai asmenys, ne dažnai minantys tą kilimėlį, jo judesius pastebi, tačiau nesutaria, kas dėl viso to kaltas.
Vieni skelbia, kad ant, po ir šalia kilimėlio sprendžiami globalūs Mažeikių klausimai, rašomi ir verčiami istoriniai vietinės reikšmės politinių memuarų puslapiai, kad kilimėlis jau įlingavo kėdes ir sostus. Žiūrėk – tuoj nugrius ir blogiukus prispaus ta sunki ir dulkėta kiliminė realybė.
Kiti pastebi, kad po kilimėliu tai vienur, tai kitur išauga politiniai kurmrausiai, o jų požeminiais koridoriais šmirinėja visokio plauko ir temperamento anoniminių skundų rašytojai, pasižymintys liguistai pavydžia fantazija ir tulžies nelaikymu. O svarbiausia – kad kažkur giliai giliai požemyje sėdi įkalinta Coliukė, kuri žino, kaip išgelbėti karalystę, tačiau jos rankos surištos – broliai kurmiai jai neduoda nė pusės menko grūdelio ir užstoja šviesą. Tačiau gyvybingosios Coliukės svajonės nesupančiosi – ir iš po kilimėlio fontanu veržiasi mintys apie priespaudą, kuri mus jau visiškai prispaudė, ir apie laisvę, kuri mus ištiks, kai tarsi senoje pasakoje Coliukė suras, išslaugys pasiklydusią sergančią kregždę, sulauks gražaus pavasario ir… pagaliau ištrūks į laisvę!
Kilimėlis iš prigimties nėra judrus daiktas. Jis vis dar guli ir svarsto – ar jam elgtis kaip visada, ar pasipriešinti tiems jį judinantiems reiškiniams. Aktyviai vartytis kilimėlis nenusiteikęs – ilgą laiką mindytas jis sugėrė tiek įvairiausių dulkių, kad vos krustelėjus garantuota alergija ar kitoks negalavimas.
Kilimėlis tampa panašus į geležinkelio tiltą – juo drąsu žengti tik didelėmis grupėmis, o ne pavieniui.