- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Prie bendro stalo

Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vasaris. Lyja. Laikrodžio rodyklės užgauna laiką ir juda į priekį. O priekyje – pavasaris ir kovas. Ir kova. Turintieji valdžią kovos prieš tuos, kurie nori valdžią turėti.
Dabar niekas nežino, kas bus nugalėtojai ir kas nugalėtieji. Nors rinkimai dar toli, bet prekyba prasidėjo jau sausį.
Šioje realybėje mes judame į tą X parą, kurioje bus sprendžiama, kaip gyvensime toliau. Ką pasirinks mūsų sąmonė – ar taip, kaip gyvenome, ar taip, kaip norime gyventi? Įdomu, ar rinkėjų judėjimą sustabdys administracijos siena, ar ne?
Prisimenu kažkada sugalvotą ir labai garsiai deklaruotą terminą „Mažeikių partija“. Jame tilpo viskas: ir melas, ir veidmainystė, ir šantažas, ir korupcija, ir net patyčios iš mūsų žmonių. Nebuvo joje tik nuoširdumo ir atgailos… Gal todėl dabar Savivaldybėje dažnai renkasi vadinamasis Mažeikių partijos gelbėjimo komitetas, kurio tikslas – bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis pasiekti, kad tie, kurie yra susiję su „Mažeikių partija“, ir toliau kvailintų mus abejotinos kokybės priešrinkiminiais šūkiais. O po rinkimų su jais nebus galima susikalbėti, tarsi gyventume atskiruose pasauliuose, nors, atrodytų, Mažeikiai – vieni.
Prasidėjusi šių rinkimų partija bus žaidžiama iki galo. Ir joje dalyvaujanti asmenų grupė dėlios partiją taip, kad kovo pirmą dieną nebūtų pato. Šis žaidimas bus sunkus, jis pareikalaus daug jėgų ir sveikatos. Kai kurie žaidėjai, save laikantys politikos didmeistriais ir labai svarbiomis figūromis Mažeikių politinėje lentoje, vis dažniau yra priversti kreiptis į medikus ar tiesiog gydosi ambulatoriškai. Daug kam yra nesuprantama, kodėl sveikata yra brangiau už valdžios troškimą. Kartą teko kalbėtis su vienos įstaigos direktoriumi. Žmogus stebėjosi, kaip į rinkimus einama šeimomis. Įdomu jam buvo ir tai, kad žmona palaiko vieną partiją, o vyras – kitą. Bet įdomiausia, kodėl į rinkimus eina ištisi Savivaldybei priklausančių įmonių kolektyvai.
Negalėjau jam atsakyti, nes šypsojausi ir galvojau, kad gobšumas yra visos „Mažeikių partijos“ tikslas. Kai rinkėjai nėra politiškai „pasikaustę“, jiems kiekviena nauja šaligatvio trinkelė atrodo tarsi aštuntasis pasaulio stebuklas. Gal todėl jie nuolat ir nusivilia po rinkimų.
Norisi tikėti, kad kažkada visi pasiskaitysime, kuo buvo paremta Romos demokratija. Ir kaip reikėtų pas mus įgyvendinti laisvų piliečių lygiateisiškumo idėją.
Dar nevėlu pasitikrinti pilietiškumą ir gausiai dalyvauti savivaldos rinkimuose. Ir nesvarbu, kas už ką balsuos, svarbu dalyvauti, kad po to nereikėtų keiksnotis ir keiksnoti kitus.
Deja, nedaug atsiras šiandiena žmonių, kurie pasakytų, kad politika – ne purvinas reikalas, nes politinis gyvenimas priklauso ne nuo politikos, bet nuo politiką formuojančių personų.
Politinėje organizacijoje yra daug aktyvių narių, bet ne visada geriausi yra įrašomi į pirmuosius dešimtukus. Patys politikai sukuria interesų konfliktus ir norėdami būti politikoje pirmiausia galvoja ne apie politiką, bet apie verslą, kurį gali sukurti politika.
Šiuose rinkimuose bus nemažai politinių debiutantų, kuriems politika – naujas iššūkis. O ar juos pasirinks rinkėjas, pamatysime kovo pradžioje.
Politinis gyvenimas yra susiję ciklai, tarsi keturi metų laikai. Ir visos daugumos uždera kas ketveri metai. Ir šiais metais užderės dauguma, tik neaišku kokia.
Kažkaip man pabodo valgyti tuos pačius vaisius, norėtųsi naujo skonio. O gal aš klystu, gal pašildytas kugelis lietuviams vis dar yra skanus?
Kaip žinome, menkiausias judesys – ir į orą pakyla dulkės. Kad taip neįvyktų, dulkes pieš tai reikia nuvalyti balta švaria nosinaite ir sėsti prie švaraus stalo, ant kurio nebebūtų dviprasmybių. Ir dar, mažiau gobšumo, kad jaustume viens kitą.
Kad tas bendras stalas būtų MAŽEIKIAI, kad prie jo būtų norima vis sugrįžti. Tik ne tam, kad nuo jo galėtum kažką nugvelbti, – kad galėtume ant jo kažką padėti…