Redaktoriaus skiltis: Ad astra

Audronė MALŪKIENĖ

Lietuvių kalbos mokytoja pacitavo savo mokinio rašinį. Kalba ėjo apie Jurgio Savickio apsakymą „Ad astra“.
Ironijos ir tragizmo persmelkto kūrinio veikėjas ūkininkas Dalba sumano reformuoti savo ūkį. Reformas nusprendžia pradėti atsikratydamas seno šuns – jį sekmadienį eidamas į bažnyčią sugalvoja paskandinti. Pirmasis bandymas – nevykęs, skandindamas šunį šeimininkas pas vos nenugarma į eketę. Šuo padeda jam išsigelbėti. Bet reforma yra reforma… Nors akimirkai ir suminkštėjęs reformatorius vėliau vis dėlto nutaria laikytis numatyto plano. Antrą kartą sumanymas pavyksta, nes ūkininkas jau elgiasi atsargiau.
Citata iš kūrinio:
„Kaip bankininkas, prisirengdamas prie savo week-end, atrenka visai netikusius vekselius sunaikinti, taip ir Dalba rado vieną naikinti tinkama. Tai buvo šuva. Pasenęs, energijos nustojęs, gaivalinėjąs po trobas.
– Imsiu ir nužudysiu!“
Mokinio rašinio ištrauka: „Penktadieniais būdavo sudaromas nereikalingų, metamų daiktų sąrašas, į kurį pateko ir senas šuo, vardu Šuva.“
Reformos – galingi, tiesiog užburiantys reikalai. Ir teisingai pastebi J. Savickio interpretuotojas – prieš įsibėgėjant rimtoms permainoms, pirmiausia reikia sudaryti nereikalingų, išmetamų daiktų sąrašą.
Štai pirmadienį skaitau jau nebe klasiką, ne grožinį tekstą, o informaciją, komentarus apie valdančiosios koalicijos formavimą(si) sostinėje. Ir čia tas pats. Iš pradžių – nereikalingųjų, kuriuos reikėtų išmesti, sąrašas, paskui bandymai reformuotis ir prisirinkti reikalingųjų. Oponentai bando aiškinti, kad tai neteisinga, netoliaregiška, bet, žinoma, jie tai daro iš pavydo.
Sklando kalbos ir apie arčiau esančios valdžios planuojamas reformas, bet kol kas viskas – gandų lygmeniu, tad geriau patylėti ir palaukti.
Reforma – rimtas žingsnis, reiškiantis formos (dažnai – ir turinio) pakeitimą. Permainą. Kai kas sako, kad visa tai turi būti daroma apgalvotai, pamatuotai, atsakingai. Bet kai reformuojama kadaise reformuotos reformos reforma, sunku supaisyti, ir kas buvo, ir kas lieka.
Žodžiu, perfrazavus J. Savickį, galima netyčia prasmegti į eketę. Pasitelkus jo interpretuotojo išmintį, verta priminti: nesudarinėkime sąrašų penktadieniais.
Ir išvis – būkime optimistai, tai padeda išgyventi bei išlaikyti stabilią psichinės sveikatos būklę.
Nuo seno žinome, reformacija – žingsnis į šviesą. AD ASTRA. Net jei tas švytėjimas tuoj apakins, žvelkime į priekį, o ne gręžiokimės atgal.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto