Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kad ir kokie gražūs būtume žvelgiant iš aukštai ar stebint iš toli, statistiniai duomenys liudija, kad kas penktas šalies gyventojas yra skurdžius – praėjusiais metais apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2014 m. šalyje siekė 19,1 proc., palyginti su 2013 m., jis sumažėjo 1,5 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Akivaizdu, kad minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos – iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 0,6 euro mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Statistika liudija: disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 12,2 proc., kituose miestuose – 22 proc.), kaime – 25,5 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. šalies gyventojų. Vidutinė senatvės pensija 2013 m. buvo 238,1 euro (skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, todėl praėjusių metų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2013 m.). Šis skaičius liudija, jog vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (34,9 proc.).
Kaip „tikri“ lietuviai (vadovaujantis šių dienų tautosaka) galime pasiguosti tik tuo, kad tarp Baltijos šalių Lietuvoje 2014 m. skurdo rizikos lygis buvo mažiausias. Estijoje skurdo rizikoje 2014 m. gyveno 22,1 proc. gyventojų, Latvijoje – 21,2 proc. Palyginti su 2013 m., Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,4 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 procentinio punkto, o mūsų – net pusantro procento sumažėjo.
Štai tokia mūsų realybė, kuri akivaizdžiai signalizuoja, kad ir toliau gyvensime iš to, ką valdžia duos – pašalpų, valstybės išmokų, lengvatų ir kitų ne nuo mūsų priklausančių dalykų. Tai, kas nuo mūsų pačių priklauso, kad ir darbo užmokestis, kažkaip nedaug ką lemia. Ar bent jau tiems, kurie būriuojasi aplink tą skurdo ribą. Ir nežino į kurią pusę žengti.
