Redaktoriaus skiltis: Ko trūksta centrinei aikštei?

Audronė MALŪKIENĖ

Per Jonines Mažeikiuose netrūko lietaus ir mažeikiškių pasipiktinimo. Piktinosi jie, suprantama, ne dėl žemai plaukiančių debesų ir nuolatinio įkyraus krapnojimo – po ilgadienės sausros tik visiškai nenuovokus žmogus gali keikti ūkininkų, sodininkų ir daržininkų išprašytą lietų.
Kai kuriuos žmones papiktino Joninių mugė. Tiksliau – jai parinkta vieta.
Išsyk sakau: aš čia niekuo dėta, nes netikiu, kad ką nors galima pakeisti.
Gyvenu šalia bažnyčios, butas – devintame aukšte, tad daug kas matyti. Po pernykščio panašaus mažeikiškių pasistumdymo tarp palapinių, okupavusių Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštę (tiesa, negalėčiau tvirtinti, kad mugė buvo surengta Joninių proga), surašiau asmeninius pastebėjimus, nufotografavau. Sudėjau į savo skiltį. Ir kas iš to?
Tuomet gailėjausi vejos, kurią kai kurie prekeiviai naudojo kaip automobilių stovėjimo aikštelę, dar ne visai užaugusių ąžuolų, gėlynų. Suerzino ir šiukšlynas, savaitgalį paliktas ant šventoriaus…
Atrodė, negi aplinkui nėra kitos vietos, kurią būtų galima pritaikyti prekybai? Kad ir automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje tuoj už sankryžos.
Suprantu, ši miesto aikštė prekybai patogiausia, žmonės čia plaukte plaukia, net ir tie, kurie nenusiteikę atsikratyti nelengvai uždirbtų eurų, vis tiek praeina pro šalį, tad gal ir susigundo akį užmesti… O paskui jau, kaip pasiseks.
Organizatoriai, matyt, taip pat turi savų sumetimų – neabejoju, kad ir be didelių investicijų, be kūrybinės išmonės Joninių proga čia galima šiokių tokių pinigėlių susirinkti. O štai kodėl Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos galvos neprieštaravo, kad bažnyčios prieigose dvi dienas klestėtų prekių ir pinigų mainai, atleiskite, nesuprantu.
Visos šios pastabėlės – tik asmeninės prielaidos, gimusios svarstant, kokie svarbūs motyvai lėmė, kad ir šiemet centrinė miesto aikštė buvo paaukota komercijai. Kad ir ką sakytų tie žmonės, kurie šį balaganą sumanė arba leido jį įgyvendinti, drįstu manyti, kad improvizuotas palapinių miestelis, grūstys ant žolynų ir gėlynų, palei šventorių sustatyti šiukšlių konteineriai (tegul ir labai nauji) Mažeikių per šventes nepapuošė. O labiausiai tai sunervino šeštadienį vykusių vestuvių ceremonijų dalyvius. Į redakciją kreipęsi žmonės piktinosi negalėję nei pabūti, nei nusifotografuoti gražiausioje miesto aikštėje.
Ką gi. Ir jų lūkesčiai bei požiūris gerbtini, ir tų, kuriems nuoširdžiai gaila sunkiai atželiančios žolės ar gėlės kero. Galiausiai suprantame ir prekiautojus, amatininkus, kurie, gavę jiems skirtą mokamą vietą, bando viena koja stovėti ant trinkelių, o kita – ant pageltusio žolynėlio…
Nesuprantamas vienas dalykas – kodėl visa tai vyksta būtent šioje vietoje, o ne, tarkime, arčiau kultūros centro pramogų salės, kur jokios baimės ką nors nulaužti ar ištrypti, arba kitoje centro pusėje – tarp jo ir poliklinikos, arba tarp centro ir bažnyčios, „užkulisiuose“, o ne prie paradinio Dievo namų įėjimo. Anksčiau tame kieme sutilpdavo ir didelės šventės, ir mugės. Dabar kažkodėl nebesutelpa.
Būtų gerai, kad kas nors iš valdžios apie tai pagalvotų. Gal tuomet išvis nereikia leisti biudžeto pinigų žolynams, gėlynams, gal miesto centrui trūksta tik baltų palapinių miestelio ir įspūdingos žalių konteinerių eilutės, kad jis taptų visų mažeikiškių lankomiausia vieta?
Kaip manote?