Redaktoriaus skiltis: Melagystės ar kvailystės?

Audronė MALŪKIENĖ

Teigiama, kad Balandžio 1-ąją – vienintelę iš 365 ar 366 metų dienų – kiekvienas galime meluoti, fantazuoti ir nesulaukti jokių priekaištų. O tos apgavystės ne šiaip sau – jos leidžia užsitikrinti sėkmę visiems metams.
Kai kurios tautos šią dieną dar vadina Melagių ar Kvailių diena. Ji minima jau nuo XVI amžiaus. Pirmojo rašytinio liudijimo apie šią dieną data – 1686 metai, kai anglų rašytojas Džonas Obris paminėjo Fools Holiday (kvailių šventę). Viena iš šios dienos atsiradimo versijų – Kvailių diena siejama su perėjimu prie Grigaliaus kalendoriaus. Nemažai Europos valstybių 1582-aisiais metus pradėjo skaičiuoti kitaip, tai įvyko popiežiaus Grigaliaus XIII nurodymu.
Iki tol Naujieji metai buvo švenčiami pavasarį – nuo kovo 25-osios iki balandžio 1-osios. Kai Prancūzijoje Karolis IX įvedė naują metų skaičiavimo sistemą, kai kas iš pavaldinių jai pasipriešino – Naujuosius ir toliau šventė pavasarį. Naujovės šalininkai iš tokių žmonių šaipėsi – dovanojo jiems šmaikščias dovanas bei vadino „balandžio kvailiais“. Ši šventė ypač populiari tapo XVIII amžiuje, kai anglai ir prancūzai išplatino ją savo kolonijose.
Per daugelį metų buvo sudarytas pačių smagiausių Balandžio 1-osios juokelių šimtukas. Tarp jų – pranešimas apie nuvirtusį Pizos bokštą, fotoreportažas apie skraidančius pingvinus, NSO nusileidimą Londone, perėjimą prie dešimtainės laiko matavimo sistemos ir kt.
Taigi, Melų diena buvo minima nuo seno – ilgainiui ją imta sieti ne tik su apgavystėmis, bet ir su sėkme. Buvo manoma, kad jei tą dieną nieko neapgausi, metai bus nelaimingi. O kad jie negailėtų sėkmės nei tiems, kurie meluoja, nei tiems, kurie ant to melo kabliuko užkimba, kita nerašyta taisyklė: negalima pykti ant to, kuris tave apgavo. Tik tokiu atveju viskas bus gerai – ir vieniems, ir kitiems. Situacija panaši, kaip ir per Užgavėnes – pabendravai su persirengėliu, žydeliu, atsipirkai blynais, saldainiais ar pinigėliais – ir lauk laimės bei sėkmės. Būtinai sulauksi!
Juokas – dalykas rimtas, – sako išminčiai. Dar sakoma, kad juokas prailgina mūsų gyvenimą. Švedų gydytojas ir rašytojas Akselis Miuntė teigė, kad „Nė pats velnias nepajėgs susidoroti su žmogumi, kol šis neprarado sugebėjimo juoktis“.
Taigi, reikėtų juoktis kasdien, o ne kartą per metus. Bet tik kartą per metus dėl šmaikštaus, išradingo ar net lėkšto juokelio nė vienas nėra teisiamas.

P. S. Dar viena sentencija, kurią prisiminiau po šios Balandžio 1-osios: „Juokauti galima tik su protingais žmonėmis“. Ir kita: „Dėl ginčo kaltas tas, kuris protingesnis“. Kad ir kaip vartytume tai, kas parašyta apie melo, melagių ar kvailių dieną, ar ką patys tą dieną darytume, sveikas protas ir toks pat požiūris vis tiek būtinas.
O humoro jausmas – tokia žmogaus savybė, kuri arba yra, arba… Todėl ir uždrausta pykti.

One Reply to “Redaktoriaus skiltis: Melagystės ar kvailystės?”

  1. Redaktorei parašė:

    Iš pradžių labai primityviai juokaujate, o po to pamokslaujate, kad nesijuokia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*