Redaktoriaus skiltis: Nepalaužiamieji

Audronė MALŪKIENĖ

Jau tapo tradicija, kad nauja valdžia entuziastingiausiai imasi švietimo ir sveikatos priežiūros pertvarkos. Teisingas žingsnis – juk kiekvienas mūsų, net nebūdamas ministru, geriausiai žino, kaip mus reikia gydyti ir mokyti.
Klausimų dėl mokymo(si) ir šių dviejų dalykų kontrolės kyla nemažai.
Ar reikia vaikams ilgiau pietauti? Ar reikia mokiniams daugiau sportuoti? Ar mokytojai yra pakankamai subrendę ir pasirengę įgyvendinti lytiškumo ugdymo programą? Ar mokinių žinių atspindys geriausiai matomas brandos egzaminų metu? Ar mokytojai yra geri, tik vaikai nesimoko? Ar vaikai yra puikūs, bet mokyklos – niekam tikusios? Ar dėl tų niekam tikusių mokyklų nėra kalti per ilgai jose užsisėdėję direktoriai?
Nors vaikučiai jau ilsisi po ilgų (o gal – per trumpų?) darbų, ministerija juda. Galima sakyti, kad vasarą čia pats darbymetis – juk reikia naujovių rugsėjui, kad mokiniai su mokytojais neapsamanotų, o tėvai nesijaustų atskirti nuo svarbiausių procesų, galvotų apie nuolatinius pokyčius ir tokiu būdu jaustų, kad gyvena.
Taigi, šios vasaros pranešimų apie mokymą(si) santrumpos.
Mokymas šalies mokyklose tampa parengimo baigiamiesiems egzaminams kursai, tad reikia pereiti prie kaupiamojo vertinimo sistemos, teigiama Švietimo tarybos atliktoje 2013–2016 metų švietimo būklės apžvalgoje, kuri analizuota šių metų birželį.
Vos prasidėjus vasarai, Seimas pasisakė už tai, kad mokyklų vadovai į darbą būtų skiriami penkerių metų kadencijai ir šios kadencijos nebūtų ribojamos.
Švietimo profsąjungų atstovai susirinko prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kur reiškė nepasitenkinimą dėl vykdomų pertvarkų ir žadėjo rengti protesto akcijas.
Liepą Seimas patvirtino Bendrojo ugdymo gaires, jose nurodyta, kad mokytojai turėtų įgyti magistro laipsnį. Gairėse, kurioms Vyriausybė iki gruodžio turėtų parengti įgyvendinimo planą, įrašyta, kad „mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“.
Tą patį mėnesį Seimas dar metams atidėjo nuo rugpjūčio įsigalioti turėjusį mokytojų etatinį apmokėjimą.
Daugiau nei pusė būsimųjų pedagogų, šiemet laikiusių motyvacinį testą, pripažinti tinkamais mokyti vaikus.
Neseniai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene kreipėsi į Kauno miesto ir rajono savivaldybes siūlydami pagerinti moksleivių mitybą ugdymo įstaigose – ilginti pietų pertraukas, maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu.
Rugpjūtį sužinojome, kad dauguma universitetų traukiasi labiau, nei buvo galima tikėtis, – pirmakursių skaičius kai kuriose aukštosiose mokyklose per kelerius metus sumažėjo net tris kartus.
O sveikatos ministras pasakė, kad, norint ugdyti sveiką ir aktyvų žmogų, reikia keisti ugdymo įstaigų filosofiją. Tad sukurtas naujas modelis, kuris skatintų moksleivių fizinį aktyvumą – dėmesys būtų skiriamas ne tik kūno kultūros pamokoms, bet ir sportiniams pasiekimams gerinti.
Sąmoningai neminiu valstybinių brandos egzaminų užduočių ir rezultatų – įtariu, visi juos  jau užmiršo. Galima tik prognozuoti, kad tie egzaminai, kurie šiemet buvo itin sėkmingi, kitąmet sulauks sudėtingesnių užduočių. Kad išlaikymas nebūtų toks visuotinis, nes mes mokomės ir mokome ne geriausiai Europos Sąjungoje (reikia atitikti standartus).
Ir apskritai, kam mokytis, jei mes ir taip viską kuo puikiausiai žinome? Pasirodo, ne.
Štai dar viena ištrauka: „Siekdama, kad kuo daugiau suaugusiųjų turėtų galimybių mokytis, Švietimo ir mokslo ministerija skelbia neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų rėmimo konkursą.“
Gyvuojame! Ir mokomės! Kad paskui galėtume vadovauti pertvarkai arba nepalūžti, jai užgriuvus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto