- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Redaktoriaus skiltis: Papildomos nominacijos

Audronė MALŪKIENĖ

Perskaičiau, kad Mažeikių rajono savivaldybė skelbia konkursą „Už socialinės-ekonominės plėtros spartinimą 2016 metais Mažeikių rajone“ ir kviečia siūlyti nominantus.
Nominacijų – net dešimt. Visos reikalingos ir aktualios: ir už verslo subjektų plėtrą, darbo vietų kūrimą, Mažeikių rajono gyventojų užimtumo didinimą; ir už žemės ūkio pasiekimus bei kaimo plėtrą; ir už švietimo naujovių diegimą ugdymo procese bei aktyvią kūrybinę pedagoginę veiklą;
ir už bendrosios gyventojų kultūros, tautinių mažumų kultūros, etnokultūros tradicijų puoselėjimą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą; ir už socialinės infrastruktūros, sveikatos apsaugos, kūno kultūros, sporto plėtrą bei sveikos gyvensenos propagavimą; o taip pat – už nevyriausybinių organizacijų ir piliečių bendradarbiavimą su savivaldos institucijomis bei aplinkos kokybės gerinimą, gyvenamosios aplinkos gražinimą ir kt.
Galvoju, kad reikėtų dar poros nominacijų. Būtų dvylika. Kaip mėnesių – metų kalendoriuje arba valandų – laikrodžio ciferblate.
Tuo labiau kad kandidatus jau esu numačiusi. Tiesa, nominacijų pavadinimus bus sunkiau įvardyti. O atrankos principą tuoj nupasakosiu.
Kažkada, kai buvome linksmi ir sąmojingi studentai filologai, mėgome „kryžminti“ tautosaką – iš dviejų patarlių ar priežodžių padaryti vieną. Pvz., „Durnių motina miršta paskutinė“. Arba: „Neperšokęs per griovį, negirk dienos be vakaro“.
Nominacijoms, manau, tiktų anų dienų sentencija: „Nėra blogo, kuris neišeitų į gera, ir nėra gero, kuris blogai nesibaigtų“.
Blogis, kuris pasitarnavo (arba pasitarnaus) tolesnei socialinei-ekonominei mūsų rajono plėtrai, atsitiko su Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktore. Taupydama švietimo įstaigos lėšas –  atsisakiusi sargų – ji investavo į vaizdo kameras. Dėl tokio savo elgesio vadovė nukentėjo ir buvo nubausta.
Mano žiniomis, tie patys, kurie ją nubaudė, dabar svarsto galimybę pritaikyti gerąją Židikų patirtį visame rajone – atsisakyti švietimo įstaigų sargų, jų atlyginimų, mokesčių ir taip sutaupyti nemažai biudžeto lėšų. Vadinasi, bausti paskubėta, reikėjo apdovanoti.
Vienintelis tinkamas momentas norintiesiems iš šios kebeknės išeiti pakelta galva – klaidą ištaisyti iki metų pabaigos, kad jos negeras šleifas nesivilktų į kitus metus, ir kaip nors teigiamai paskatinti novatoriškai pasielgusią direktorę.
Kita minėtos dvigubos sentencijos dalis – apie tą gerą, kuris blogai baigiasi, – turėtų būti pritaikyta žinomam Tarybos nariui. Ne vienerius metus stengęsis padėti Mažeikiams ir mažeikiškiams, dabar jis turi jaustis nepatogiai.
Senos pasakos išmintis apie tai, kad už gera geru ir atlyginama, pasirodė esanti beviltiškai pasenusi. Tiesa, dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje satyrikai visa tai patobulino ir įspėjo: bet kokia iniciatyva – baudžiama. Tie, kurie manė, kad tai tik gražūs žodžiai, turėtų susimąstyti. Pertvarkyti vertybes ir suprasti, kad net už tai, kas iš esmės padeda socialinei bei ekonominei mūsų rajono plėtrai, galiausiai galima susilaukti nemalonumų.
Todėl ir siūlau iš tos dviprasmybės padaryti šou – papildomas nominacijas konkursui, kurios gali būti pavadintos… Į galvą beldžiasi kažkokie netikę ir liūdni palyginimai.
Ai, ką čia aš mokysiu protingus žmones. Kaip norės, taip ir pavadins.
Kad tik naudos būtų. Kad rajono ekonomika ir socialinis gyvenimas augtų, plėtotųsi ir ilgai nevystų.