Redaktoriaus skiltis: Politinė aritmetika

Audronė MALŪKIENĖ

Šiandien į pirmąjį posėdį renkasi naujieji Savivaldybės tarybos nariai. Kiekvienąsyk įdomu, kai prasideda nauja tarybos kadencija, nes, jei nors kiek domiesi savivaldos reikalais, smalsu, kas su kuo eis ir kuo bus naujojoje valdžioje.
Jau daugiau nei du dešimtmečius stebiu šituos procesus. Kartais išsyk viskas būna aišku, net akivaizdu, ir išankstinės prognozės pasitvirtina beveik 100 proc. Bet yra buvę, kad suplanuota ir net viešai paskelbta galių bei kėdžių pasidalijimo schema žlugo per vieną naktį.
Manau, kad ir šis posėdis – su atitinkama intriga.
Jei mąstytume iš aritmetinių pozicijų, viskas tarsi savaime suprantama: daugiausiai mandatų taryboje turi keturios partijos, trys iš jų iki šiol buvo valdančiojoje daugumoje. Suskaičiuoji tų trijų partijų gautus mandatus, sudedi juos ir matai solidžią daugumą, kurios valia bei galia nesubyrės, jei kuris nors iš vietos politikų susirgs, išvyks atostogauti, bus priverstas nusišalinti ar šiaip nuspręs nepritarti kokiam nors svarbiam sprendimui.
Deja, kaip jau ne kartą įsitikinome, politikoje veikia sava logika, ne aritmetinė. Ir jei nuogirdos, sklandančios po Mažeikius, nėra tušti gandai, jei vieši pareiškimai – ne koks nors būdas sumėtyti pėdas, akivaizdu, kad numatomos valdančiosios daugumos galia – labai trapi. Tada persvara tarp valdančiosios daugumos ir nevaldančiosios mažumos – tik vienas mandatas. Tie žmonės, kurie menkai domisi politika, tačiau moka rungtyniauti, žino, kad šis skirtumas – nei pergalė, nei pralaimėjimas. Optimistai pavadins tai galimybe, persimistai – rizika.
Kita vertus, ko mums nerimauti? Mažeikiai be valdžios neliks. Meras išrinktas, jis nori burti savo komandą. Jei toje komandoje per maža vietų visiems jų pageidaujantiems politiniams veikėjams, kažkas pasitraukia iš žaidimo.
Jau kelias kadencijas mūsų taryboje nebuvo stiprios opozicijos. Tiek aritmetine, tiek įgytos patirties savivaldoje prasme. Jei socialdemokratai išties neprisijungs prie valdančiosios koalicijos, turėsime opoziciją, per ilgus metus įgijusią pozicionavimo patirties. Vadinasi, daug išmanančią ir gerai besiorientuojančią situacijoje.
Kita vertus, teko pastebėti, kad tarp žmonių, tik pradedančių politiko kelią, visada pasitaiko tokių, kurie sunkiai pripratinami prie „politinės kolektyvinės sutarties“, vis kažkam šauna į galvą, kad balsuodamas jis gali išreikšti savo asmeninę nuomonę. Tai irgi intriguoja, prisiminus, kad dabar buriama valdančioji galia yra trapi ir dėl nenumatytų priežasčių gali būti nuolat kintanti.
Taigi, šią kadenciją stebėti tarybą turėtų būti įdomu.
Tačiau labai norisi tikėti, jog svarbiais momentais mūsų išrinktieji prisimins, kad mes jais pasitikėjome ne tik dėl žaidimų, bet ir dėl duonos. Jei ginčuose ir „principuose“ paskęs geri dalykai, bus tiesiog labai gaila gražių išankstinių planų ir ketinimų. Nebereikėtų kalbėti apie Mažeikių partiją, tai mes jau esame girdėję, paprasčiausiai reikėtų apie tuos Mažeikius nuolat prisiminti.
Principai – gal ir geras dalykas, tačiau tik iki tos akimirkos, kol atsisuka prieš mus pačius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*