Redaktoriaus skiltis: Problema 094/a

Audronė MALŪKIENĖ

Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savo svetainėje paskelbė informaciją – visiems pranešė, kad pamokų pateisinimo tvarka vis tik keičiasi.
Balandį ŠMSM prašė kol kas palikti seną tvarką, o birželį Vyriausybės kanceliariją bei Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) informavo, kad siūlo tęsti medicininės pažymos išdavimą susirgusiems ir gydymo įstaigoje dėl to apsilankiusiems mokiniams iki tol, kol bus sukurtos kitos mokinių nelankymo dėl ligos kontrolės galimybės, užtikrinančios vaiko teisių ir interesų apsaugą.
Matyt, SAM’o argumentai, kad reikia „nukrauti“ medikus, išrašinėjančius pažymas mokiniams, buvo stipresni ir labiau įtikinantys – nuo rugsėjo 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos, bus atsisakyta.
Nuo šiol vaikų lankomumu teks rūpintis savivaldybėms, mokykloms ir tėvams.
ŠMSM primena, kad pamokų pateisinimo tvarką nusistatys mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas, praleistas dėl ligos.
Ministerija pranešė, kad visoms savivaldybėms ir mokykloms ji jau išsiuntė informaciją, primindama apie teisės aktuose numatytą pamokų nelankymo pateisinimo tvarką. O savo pranešime trumpai įvardija „Pagrindinius mokyklos lankymo stebėsenos žingsnius“.
Pabandykime juos suskaičiuoti:
1. Savivaldybės, kurios pagal įstatymus yra atsakingos už vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, pasitvirtina savo teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkas.
2. Mokyklos pasitvirtina savo mokinių pamokų ar ugdymo dienų lankomumo apskaitos tvarką ir nusistato
a) praleidimą pateisinančius dokumentus, pateisinimo būdus, kuriuos gali pateikti tėvai.
b) didžiausią galimą pateisinti pamokų skaičių.
c) kiek dienų galės pateisinti tėvai, nusimato pačios mokyklos, susitarusios su tėvais.
3. Šie įsipareigojimai ir padariniai už jų nesilaikymą turėtų būti įtvirtinti mokymo sutartyse.
4. Mokyklos nusistato ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas.
5. Mokinių lankomumą koordinuoja:
a) klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais,
b) Mokyklos vaiko gerovės komisija.
Klasių vadovams gali būti pavesta tvarkyti lankomumo apskaitos dokumentus ir pateikti juos Mokyklos vaiko gerovės komisijai.
6. Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys mokyklose, nustatę mokinių nelankymo priežastis:
a) teikia švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams,
b) konsultuoja klasių vadovus, mokytojus,
c) planuoja priemones lankomumui gerinti.
7. Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į:
a) policiją,
b) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius,
c) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.
Ir dar vienas, tik gal čia ir ne žingsnis, o principas: sprendimus, kokiu būdu turi būti pranešama apie praleistas pamokas, pateikimo terminus, pateisinamų pamokų skaičių, priims visa mokyklos bendruomenė.
Ką gi. Akivaizdu, kad praleistos pamokos – tik viena medalio pusė. Kita pusė – mokyklai reikalinga informacija apie mokinio sveikatos būklę po ligos (pvz., gydytojo rekomendacijos dėl mokinio atleidimo nuo kūno kultūros pamokų laikotarpio ir kt.). Anksčiau ŠMSM siūlė, atsisakius medicininės pažymos, informaciją apie vaiko lankymosi gydymo įstaigoje dėl ligos faktą, ligos laikotarpį ir kitą mokyklai aktualią informaciją pasiekti per elektroninę informacinę sistemą.
Dabar apie tai nekalbama. Tik įterpiamas džiaugsmingas viceministrės Kornelijos Tiesnesytės komentaras: „Absoliuti dauguma tėvų rūpinasi savo vaikų sėkminga ateitimi, stengiasi sudaryti kuo geresnes galimybes mokytis, tad tikimės, kad piktnaudžiavimo atvejų nebus <…>“.
Skeptikai įsitikinę, kad mokykloms padaugės rašliavos ir atsiskaitymų, mokiniams – galimybių piktnaudžiauti ir manipuliuoti tėvais, o tėvams prireiks daugiau medicininių žinių, kad suvoktų, ar vaikas iš tiesų negali, ar tik nenori eiti į mokyklą.
Optimistai, kaip ir viceministrė, tvirtina, kad tėvams nebereikės gaišti laiko lūkuriuojant poliklinikose, taip sumažinama ir administracinė našta.
Įdomu, kokia administracinė našta mokyklose buvo iki ką tik paskelbtų „Stebėsenos žingsnių“? Negi dar didesnė?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*