Redaktoriaus skiltis: Šimtmetis

Audronė MALŪKIENĖ

Penktadienį sukako 100 metų nuo tos dienos, kai Kaune į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos Steigiamasis Seimas.
Šiek tiek faktų ir senų dokumentų bei kalbų citatų, atskleidžiančių, kodėl šis įvykis mums turėtų būti svarbus ir po šimto metų.
Vienas pirmųjų Steigiamojo Seimo darbų – priimti rezoliuciją, kurios tekstas skelbė: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm.“
„Vos vieno sakinio rezoliucijoje, sudarytoje iš trisdešimties žodžių, buvo nužymėtas Lietuvos valstybės raidos kelias“, – rašo Žydrūnas Mačiukas.
LR Seimas, pažymėdamas Steigiamojo Seimo 100 metų sukaktį, akcentavo: tai ne tik mūsų demokratijos, bet ir modernios Lietuvos Respublikos šimtmetis.
Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis savo pirmojoje kalboje pasakė: „Pilietinių teisių ir pareigų pamatus padės mūsų Valstybės konstitucija. Ji turės būti perdėm demokratinga, kaip ir visas mūsų kraštas, jame šeimininkaus pati tauta per renkamuosius atstovus. Lietuva turės būt savo Valstybės forma demokratinė respublika.“
Steigiamojo Seimo rinkimų įstatyme, įsigaliojusiame 1919 metais, teigiama: „Rinkimuose dalyvauja visų tikėjimų ir tautų Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, kuriems rinkikų sąrašus statyti pradedant suėjo 21 metai.“ Priėmus įstatymą ir paskelbus rinkimų datą, 1920 metų balandžio 14–16 dienomis įvyko pirmieji Lietuvos istorijoje demokratiniai, visuotiniai, lygūs ir slapti Seimo rinkimai, kuriuose lygiomis teisėmis dalyvavo visi Lietuvos piliečiai, nepaisant lyties, tautybės ar tikėjimo skirtumų.
Reikia pažymėti ir tai, kad Lietuvos valstybė, kuri dar tik kūrėsi, savo rinkimų demokratiškumu pralenkė senąsias parlamentinės demokratijos valstybes. Jungtinėse Amerikos Valstijose moterims rinkimų teisė buvo suteikta 1920 metais, o Prancūzijoje – tik 1945 metais.
Tarpukario Lietuvoje 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijose tautos atstovo pareigas iš viso ėjo 319 skirtingo išsilavinimo ir profesijų Lietuvos Respublikos piliečių: teisininkų, dvasininkų, ūkininkų, mokytojų, medikų, universitetų dėstytojų, profesorių, diplomatų, verslininkų ir kitų profesijų atstovų.
To meto Lietuvos Respublikos Seimo nariais buvo 308 vyrai ir 11 moterų. Vyrai sudarė 96,55 proc., o moterys – 3,45 proc. visų to meto Seimo narių.
Jeigu šiandien kam nors visa tai pasirodys ne taip reikšminga nei dabartiniai mūsų valdžios darbai, pagalvokime, kada buvo suformuotos galimybės, kurias šiandien galime realizuoti. Prieš šimtą metų.

XX a. trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje gegužės 15-oji buvo minima kaip Lietuvos Respublikos diena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*