REDAKTORIAUS SKILTIS: Skirtingos patirtys

Audronė MALŪKIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį buvo išplatintas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas, kuriame teigiama, kad gydymo įstaigos ir toliau turėtų teikti prioritetą pacientų aptarnavimui nuotoliniu būdu, kai nėra būtinybės gyvai konsultacijai, tačiau poliklinikos privalo užtikrinti gyventojų priėmimą, kai reikalinga atlikti tyrimus, gydymo procedūras ar suteikti kitas būtinas gydymo paslaugas, kurioms būtinas tiesioginis kontaktas.
Gydymo įstaigoms pateikta rekomendacija peržiūrėti vidaus tvarkas ir siekti, kad būtų atsakyta į visus gyventojų skambučius, o nesant tokios galimybės – registruoti neatsakytus skambučius ir perskambinti.
Pranešime teigiama, kad pasibaigus karantinui gydymo įstaigos palaipsniui grįžta prie įprasto darbo režimo, tačiau priimant gyventojus vis dar susiduriama su darbo organizavimo iššūkiais.
Sulaukusi daug gyventojų skundų dėl per lėto grįžimo prie tradicinių „gyvų“ konsultacijų poliklinikose ir nesuteikiamų paslaugų ligoninėse, Vyriausybė nusprendė atidžiai stebėti, kaip grįžtama prie planinių paslaugų teikimo. Jau anksčiau buvo skelbta, kad liepos mėnesį, norėdamos gauti 1/12 apmokėjimą už paslaugas, gydymo įstaigos turi suteikti ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių. Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta, kad jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki rugsėjo 1 d., gali būti atsisakyta dabar galiojančio vadinamojo 1/12 apmokėjimo modelio ir pereita prie mokėjimo už suteiktų paslaugų faktą.
Galima būtų pagalvoti, kad priemonės lyg ir per griežtos, tačiau ligoniai joms neabejotinai pritars, mat jų patirtys nevienodos. Tie, kuriems pasisekė patekti pas gydytojus, o tiksliau – įeiti į poliklinikas ar kitas sveikatos priežiūros įstaigas, galėjo pasidžiaugti, kad nebereikia stumdytis eilėse ir kūnais „blokuoti“ kabinetų durų: atėjai, įėjai ir – ir viskas.
Kitas variantas. Sulaukėme vienos mažeikiškės skundo. Kelias dienas jai nepavyko prisiskambinti į sveikatos įstaigą, kurioje dirba šeimos gydytoja, ir užsiregistruoti. Ar bent paklausti, kada tai galima padaryti. Neapsikentusi moteris nutarė budėti prie įstaigos durų ir kaip nors pasiekti žmogų, kuris paaiškins apie dabar galiojančias tvarkas.
Po šiokių tokių gudrybių ir derybų jai pavyko „prasmukti“ pro beveik nuolat užrakintas ir tik retkarčiais praveriamas duris. Moteris pasakojo: įstaigoje visą laiką skambėjo telefonas, kuriuo niekas neatsiliepė. Patalpose tvyrojo gardus šviežiai užplikytos kavos kvapas, kažkas kažką kvietė paragauti tortuko… Kai atsipalaidavusiems darbuotojams nusibodo klausytis skambučio, įrengto prie lauko durų, kažkas garsiai pasakė: „Eik, atidaryk, o tai dar duris išvers!“
Moteris piktinosi: „Aš atėjau dėl darbinio profilaktinio patikrinimo. O ką daryti žmogui, kuriam išties rimta bėda?“
Mano aplankytoje įstaigoje lauko durys buvo atvertos, tačiau atėjusiųjų laukė budėtoja, kuri klausė, kas ir pas ką eina, po to tikrino jai iš anksto pateiktus sąrašus ir praleisdavo poliklinikos lankytojus arba liepdavo skambinti daktarui. Čia matau nors šiek tiek aiškumo – bent jau yra galimybė su kuo nors pasitarti ar nepasitenkinimą išreikšti.
Pirmasis atvejis primena senus senus laikus – kai sėdėdavome prie kabinetų ir laukdavome, kol medikai, pasišnekučiavę prie kavos puodelio, pradės priiminėti pacientus.
Nesakau, kad kavos negalima. Ir mes ją vartojame. Bet saikingai. Nedera ilgai sėdėti užsirakinus, pripratus prie aklinai saugios saviizoliacijos, nes kyla grėsmė užmiršti, kur ir ko atėjai – į darbą ar vienminčių pramogų klubą.
Net jei visa tai daroma mūsų visų labui, darykime sąžiningai ar bent jau sąžiningiau. Nors per Marytės plauką, kaip sakydavo mano senas pažįstamas. Ne medikas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video