Nuomonės, Nuomonės | 2019-02-18 10:36 | Autorius:
Versija spausdinimui

Sėkmę lems gebėjimas iššūkius paversti galimybėmis(0)

Robertas DARGIS

Kelias dienas pavaikščiojus Europos Komisijos koridoriais, pajunti, kaip skiriasi aplink mus kintančio pasaulio ir tais koridoriais vaikščiojančių žmonių greičiai. Akivaizdu, kad europinės institucijos stokoja reikiamo tempo, todėl daugeliu atvejų atrodo, kad Europa dėl savo inertiškumo ir biurokratinių procedūrų užleidžia pozicijas kovoje dėl globalios ekonominės lyderystės.
Šiandien Europoje visi pasigendame vizijos ir užsidegimo, ambicijos ir užsispyrimo, kurie mums padėtų apsibrėžti ateities judėjimo kryptis. Stiprėjant populizmo, ekstremizmo ir protekcionizmo apraiškoms, karštligiškai ieškome tų bendrų tikslų, kurie taptų jungtimi, suvienijančia visus, nepaisant skirtingų požiūrių ir siekių… Dabar, kaip niekada iki šiol, didelis dėmesys yra skiriamas Europos ateičiai, jos konkurencingumo ir lyderystės klausimams. Rodos, Europos lyderiai lyg ir supranta Europos vietą, būtiną judėjimo trajektoriją, bet neturi pakankamai mechanizmų ir įrankių jai užtikrinti.
Matome, kaip kinta pasaulinės žaidimo taisyklės ir didėja neapibrėžtumas: Kinijos ir JAV prekybos karai, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir kt., – šie fundamentalūs pokyčiai reiškia, kad sprendimai dėl ES ateities ir jos ekonominės plėtros turi būti priimami pakankamai greitai ir numatant šių sprendimų pasekmes.
Suprantama, jei kalbame apie stiprią Europą, turime kalbėti apie vieningą Europą, ir apie susitelkusį bei ambicingą verslą – tai Europos ekonomikos stiprybė. Visi matome problemas ir iššūkius: nestabilumas tarptautinėse rinkose, iki šiol segmentuota ES rinka, dideli verslo gamybos kaštai, perteklinis reguliavimas, atotrūkis tarp inovacijų ir joms būtinų investicijų, kompetencijų trūkumas, skaitmeninė transformacija. Europos ekonomikos augimas lėtėja, tad EK pagrindinį dėmesį turėtų sutelkti į verslo aplinkos stabilumo užtikrinimą, žiedinės ekonomikos klausimus, progreso skatinimą, paslaugų sektoriaus plėtrą, vieningos rinkos klausimus, taisyklių laikymąsi tarptautinėse rinkose.
Verslas supranta, kad atlaikyti konkurenciją galima tik veikiant drauge, įgyvendinant vieningą pramonės ir prekybos politiką bei kryptingomis investicijomis. ES verslas ir jų vyriausybės turi veikti kartu, sprendžiant klimato kaitos, energijos išteklių, sveikatos ir švietimo sistemoms būtinų reformų klausimus.
Ekonomikos išgyvena transformacijos laikotarpį ir labai svarbu, kad būtų investuojama į technologijas ir inovacijas bei žmonių žinias, nes tai – pagrindų pagrindas Europos verslo konkurencingumui ir jo plėtrai. Susitikimuose su EK pareigūnais ne kartą nuskambėjo ta pati žinia – Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje. Klausimas, ar mes sugebame tuos atradimus ir technologijų teikiamas galimybes paversti pridėtine verte žmonėms. Akivaizdu, kad nėra idėjų ir talentingų mokslininkų trūkumo, bet problema ta, kad Europa neturi sukūrusi konkurencingos ekosistemos šioms idėjoms pritaikyti. Palanki reguliacinė aplinka naujoms inovacijoms ir idėjoms įgyvendinti atvertų labai daug galimybių ekonomikai augti.
Solidarumas kol kas yra iššūkis Europai: reikia išmokti galvoti ir veikti kaip vienas regioninis vienetas, tai ypač svarbu, kai kalbame apie inovacijas bei jų pritaikomumą. Kol kas mokslas ir inovacijos yra atskirų valstybių įkaitai. Kiekviena valstybė turi savo žaidimo taisykles ir savo reguliavimą, o tai labai kenkia visos Europos konkurencingumui. EK koridoriuose sklando pajuokavimas, kad jeigu bet koks išradimas JAV yra paverčiamas pridėtine verte visuomenei, tai Europa visus savo išradimus bando apkrauti daugybe apribojimų ir įsprausti į reguliavimo rėmus. Tuo metu Kinija nedelsiant kopijuoja ir pradeda gaminti alternatyviai… Šis palyginimas labai aiškiai parodo mūsų suvokimo skirtumus.
Pramonei skirtame europiniame renginyje „ES pramonės dienos 2019“ (EU Industry Days 2019) beveik kiekvienas pranešėjas vartojo žodį reskilling – perkvalifikavimas. Tai palies mus visus be išimties. Šiuo transformacijos laikotarpiu visoje Europoje matome atotrūkį tarp poreikio ir esamų kvalifikacijų. Šiandien jau yra bendras supratimas, kad prasidėję technologiniai tektoniniai lūžiai reikalauja iš žmonių gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ir gana greitai atnaujinti savo įgūdžius, kad galėtų judėti kartu su technologijomis. Bet švietimo sistema nėra pasiruošusi žmones parengti gyvenimui sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir visiškai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes.
Pripažįstama, kad bendra Europos problema – švietimas. Pagrindinė bėda – ne žinių ir įgūdžių trūkumas, o atotrūkis tarp to, kokių žinių dabar reikia ir kokios žinios gaunamos. Europai reikia bendro švietimo plano: kuria kryptimi judame ir kokius tikslus sau keliame. Labai svarbu keisti požiūrį į tai, kaip ir ko mokomės. Reikalingas sisteminis požiūris – perkvalifikavimas duos norimų rezultatų tik tuo atveju, jeigu turėsime ilgalaikę viziją, kuria linkme judame ir ko siekiame. Sisteminis, tikslingas ir efektyvus reikalingų įgūdžių ir perkvalifikavimo klausimų sprendimas yra sėkmingos ir konkurencingos Europos garantas.
Europai ir jos verslui reikalinga ilgalaikė perspektyva ir susitarimas – bent jau artimiausiems 10–15 metų – kokių tikslų siekiame. Tiek verslininkai, tiek politikai turi gebėti žmonėms paaiškinti, kokią pridėtinę vertę jiems gali sukurti dirbtinis intelektas, kaip investicijos į inovacijas ir infrastruktūrą paveiks vidaus rinką ir konkurencingumą. Nebus pažangos, kol visuomenė nesuvoks, kad globalizacija yra ne tik grėsmės ir iššūkiai, bet ir galimybės – tik reikia gebėti atnaujinti savo kompetencijas ir žengti koja kojon su inovacijomis.
Visi privalo žvilgsnius nukreipti į mokyklą: vaikams reikalingas suvokimas, kokias galimybes jiems suteikia žinios ir nuolat atnaujinamos kompetencijos. Gyvename žinių turinčių žmonių visuomenėje, bet stokojame suvokimo, kad neatnaujinamos žinios ir kompetencijos tampa bevertės.
Artėja Europos parlamento rinkimai. 2019 metais naujus pirmininkus paskirs keturios svarbiausios ES institucijos: Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba, Europos Centrinis Bankas ir Europos Parlamentas, tad tikėkimės, kad visi šie klausimai taps svarbiausi jų darbotvarkėje, kalbant apie Europos ateitį. Iš esmės reiks spręsti klausimą: ar mes norime daugiau Europos ir daugiau sutelktų veiksmų jos ateities labui, ar mes pasiduosime populizmui ir atsisakysime iki šiol turėtos krypties ir žengsime uždarumo, protekcionizmo, populizmo, trumpalaikių klausimų sprendimo link, dėl to atsisakydami ES esmės ir, visų pirma, savo pačių ateities.
Turime įsivardyti silpnąsias vietas bei problemas ir kartu ieškoti sprendimų. Sėkmę nulems mūsų gebėjimas ir noras iššūkius paversti galimybėmis. ES turi milžiniškų išteklių ir potencialo, bet turime dirbti kartu – verslas, vyriausybės, ES institucijos ir visos kitos suinteresuotos šalys, kad šį potencialą išlaisvintume ir paverstume pridėtine verte visuomenei. Verslas tai supranta, EK institucijos – taip pat. Klausimas, ar bendram darbui yra pasirengę politikai.

Robertas DARGIS,
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Tags: ,
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.