Soc. tinklai atneša daugiau naudos ar žalos?

Tikriausiai neatsirastų nei vienas žmogus, kuris galėtų paneigti tai, kad socialiniai tinklai šiais laikais daro didžiulę įtaką visai žmonių aplinkai. Šis milžiniškas technologijų burbulas su savimi nešasi tiek gerų ir naudingų, tiek begalę neigiamų dalykų, kuriuos vertėtų žinoti tam, kad įvertintume rizikas ir išvengtume rimtų pasekmių.
Pats populiariausias soc. tinklas Lietuvoje yra „Facebook“, kurio pavergianti galia jungia milijonus žmonių ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Remiantis statistikos duomenimis, kiekvieną sekundę „Facebooke“ susikuria 5 naujos žmonių anketos, kas minutę yra parašoma daugiau nei 510 tūkst. komentarų, o per dieną vartotojai patalpina per 300 milijonų savo asmeninių nuotraukų.
Tokie skaičiai įrodo, kad šio tinklo galia auga kiekvieną sekundę, o žmonės nerūpestingai dalijasi savo asmenine informacija ir tik maža dalis jų įvertina galimas rizikas. Pavyzdžiui, ar kada nors susimąstėte, kad darbdaviai naudojasi šiuo soc. tinklu vien tam, kad patikrintų, ar jūs esate puikus kandidatas tam tikrai darbo vietai? Kai kuriais atvejais vakarėlio nuotraukos ar jūsų asmenukės gali kainuoti ne tik reputaciją, bet ir algą.
Tačiau „Facebook“ gali atnešti daug žalingesnių pasekmių nei prarastas šansas įsidarbinti. Dar šį rudenį garsiai nuskambėjo skandalas dėl asmeninių duomenų nutekėjimo iš šio soc. tinklo: viename forume programišiai patalpino įrašą, kad parduoda net 257 tūkst. vartotojų asmeninę informaciją – nuo anketos nuotraukų iki banko sąskaitos bei asmeninių žinučių.
Šis tyrimas yra vykdomas ir toliau. Nors kai kurie dėl saugumo spragų kaltina patį „Facebook“, jo atstovai teigia, kad žmonės veikiausiai įsidiegė kitas fiktyvias programėles, kurios rinko jautrią informaciją. Kaip bebūtų, šioje situacijoje svarbiausia yra tai, kad kaltininkai tikriausiai taip ir nebus rasti, o žmonių asmeniniai duomenys dabar kažkur viešai plaukioja interneto platybėse. Nuo viso to nei vienas nesame apsaugotas.
Be to, bendravimas soc. tinkluose neretai sukelia tam tikras psichologines problemas – paskatina asmens identiteto krizę bei neverbalinio bendravimo įpročių netektį (pavyzdžiui, susirašinėjant nereikia žiūrėti savo pašnekovui į akis, rūpintis savo laikysena ar šypsena). Dažnai soc. tinklai iškreipia žmogaus mąstymą ir sustiprina stereotipus, neadekvatų savęs nuvertinimą. Pradedama gyventi ne realiame gyvenime, o virtualioje pasakoje, kai netikrumas ir kitų žmonių nuomonė pasidaro svarbesnė už savo pačių.
Kaip bebūtų, visoje šių dienų soc. tinklų įtakos puokštėje galima rasti ir teigiamų dalykų – tai vienas greičiausių bei lengviausių susisiekimo būdų su artimaisiais bei pažįstamais, tai erdvė, kur pirmiausia pranešamos naujienos apie svarbiausius pasaulio įvykius (pavyzdžiui, teroro aktus), kur talpinama aktuali informacija apie eismo sąlygas, kur lengvai galima rasti reikiamas paslaugas bei peržvelgti žmonių atsiliepimus, kur galima sekti tau patinkančius dainininkus, aktorius ar rašytojus ir būti greičiausiai informuotam apie naujus jų kūrybos darbus. Tos naudos yra žymiai daugiau nei šie keli pavyzdžiai, tačiau visų svarbiausia yra tai, kad žmonės atsakingai naudotųsi visais soc. tinklais, o ne perdegtų ir pasiektų tą kritinę ribą, kai šie tinklai vienareikšmiškai naudojasi jais.
Kotryna PETRAUSKAITĖ