Šv. Jonas Krikštytojas atlieka savo darbą

Šisbeitauskas

Kažin kodėl taip yra, bet tenka ne pirmus metus stebėti, kad apie šv. Joną orai ima ir sublogsta. Tikriausiai nereikia priminti, kad šv. Jonas dar buvo vadinamas Krikštytoju ir žmones krikštijo panardindamas į vandenį. Dabar šventasis visų pakrikštyti, matyt, nebespėja, tad siunčia jiems lietų taip laimindamas dar nekrikštytus ar atnaujindamas krikštą.
Tai, aišku, viena iš mano versijų, bet lietaus, berods, nusimato ir rytoj. Kad ir kaip prieštaringai apie būsimus orus kalbėtų sinoptikai (vieni pranašauja pietietišką karštį, kiti – liūtis, treti – įprastą „šventinę“ dulksną), eidami į šventę pavenčiuose nepamirškite skėčių ar kitų apsaugos priemonių. Kad ir neprireiktų, geriau jau būti lietui pasiruošus negu pliaupiant jam neturėti kuo apsiginti. Pačiam ne kartą yra tekę atsidurti tokioje situacijoje, tad geriau nerizikuokime.
Jeigu šlapia bus ir pati Joninių naktis, tai ieškoti paparčio žiedo tikrai nebus lengva. Ir tas žiedas tokiomis vėsiomis naktimis kažin ar noriai žydi… Bet tikriausiai tam ir yra Joninių naktis, kad lauktume kažkokio stebuklo: ar jis bus, ar ne – čia jau kiekvieno mūsų reikalas, juolab kad apie tą naktį ištikusius stebuklus nelabai galima girtis, nes paskui neišsipildys…
Kiek žinau, ieškoti paparčio žiedo taip pat reikia eiti pavieniui ir jokiu būdu ne su kompanija, nes tas paslaptingasis žiedas pražysta tik tam, kas jo eina ieškoti į miško gilumą. Žodžiu, viskas sudėliota taip, kad paparčio žiedo niekas nesurastų. Čia tas pats kaip tikėti Kalėdų seneliu – visi žinom, kad realaus nėra, bet vis tiek tikimės… Tame tikėjime – yra ar nėra – tikriausiai ir slepiasi visas paslapties grožis. Žodžiu, kad ir kaip ten būtų, tikėti ir viltis reikia. Tad jums visiems ir linkiu Joninių naktį paklaidžioti miške: o gal vis dėlto?..
Kas neis ieškoti paparčio žiedo, gali užsiimti kitokiais tos nakties burtais ir malonumais – pasėdėti su draugais prie laužo, pašokinėti per jį – sako, kad ir tai neša laimę. Merginoms ši naktis tinka pinti gėlių vainikus, nes per Jonines žydi daugiausiai lauko gėlių – vėliau jų mažėja, o kas renka vaistažoles, tikriausiai yra girdėjęs, kad po Joninių jų gydomoji galia dingsta…
O kas nenori braidyti po ryto pievos rasas, gėlių gali nusipirkti turgeliuose – jų ten netrūksta visus metus. Tik žiūrėkit, neapsigaukit ir stebėkit, ką perkate: viena mano pažįstama iš turgelio parsinešė keletą gražuolių chrizantemų žiedų – jų reikėjo kitą dieną buvusioms metinėms. IR KĄ JŪS MANOT? Kitą dieną, vos tik tas gėles pajudinus, lyg šalnos pakąsti nubyrėjo visi jų balti žiedlapiai. Laimė, laiko dar buvo ir mano pažįstama su tomis esą gėlėmis nuėjo ten, kur jas pirko. Gėlių pardavėja, matyt, žinojo, ką klientei įsiūlė, tad prieš pakeisdama gėles į kitas tik paklausė, kur tos gėlės per naktį buvo laikytos: esą gal pati pirkėja kažką padarė ne taip. Išgirdusi, kad gėlės per naktį išbuvo pamerktos balkone, nieko nebekomentavo ir gėles pakeitė – kam jai nereikalingas triukšmas?
Dabar apie triukšmą. Kodėl taip būna, kad vasarą, kai galima šiek tiek ilgiau pavakaroti, o iš ryto šiek tiek ilgiau pamiegoti, būna taip, kad kas nors anksti rytą vis tiek pažadina. Gaidžių kaimynystėje nėra, užtat apie septintą valandą sukrunta triukšmadariai komunalininkai, tuštinantys didžiulius atliekų konteinerius. Kai dar tylu, tas tarškėjimas skamba per kelis kvartalus, o kai šiukšlių konteineriai – vos ne po langais…
Suprantama, galite patarti langus nakčiai uždaryti, bet pamiegok tu man vasarą prie užvertų langų – labai jau nepatogu. Esu vienas iš tų jautriai miegančiųjų, tad kartais ir įkyrus varnos karksėjimas medyje ties langu mane pažadina. Bet negi pulsi anksti rytą varnų gainioti? Čia jau nebe mūsų darbas. Kažkas bandė su jomis kovoti, šaudė, bet rezultato lyg ir nesimato – iš vienos nakvojimo vietos jos puikiai persikelia į kitą. Kiek teko girdėti, varnų kolonija iš Senamiesčio parko įsikūrė kažkur Sodų gatvėje. Nepavydžiu tų namų gyventojams – labai jau įkyriai šie paukšteliai „čiulba“, o dar ir dergia… Paukščiai nuo žmonių tuo ir skiriasi, kad gali skraidyti kur nori ir kada nori – jų nesugaudysi ir į belangę neuždarysi.
Mažeikiškiai, kaip tikriausiai ir kiti lietuviai (ir ne tik jie), vakaroti dabar linkę prie televizorių ekranų – jau bene trečią savaitę Prancūzijoje tęsiasi Europos futbolo čempionato dvikovos. Ko ten tik nepamatysi: ir puikių įvarčių, ir niekam tikusių smūgių, kai pasaulio žvaigždė portugalas Ronaldas nesugeba įmušti baudinio… Rungtynių metu rodomos geltonos kortelės, ginčijamasi, džiaugiamasi, pasitaiko ir kraujo, kai žaidėjams tenka tvarstyti galvas.
Žodžiu, vyksta tikros vyriškos batalijos. O kur dar futbolo sirgaliai, komandų fanai, kokių kasdien tikrai neišvysi – jie sugeba parodyti visą surežisuotą spektaklį, išmoksta įvairiausių šūkių ir net dainų.
O paskutinės transliuojamos varžybos vyksta vėlai – nuo dešimtos vakaro – ir baigiasi prieš vidurnaktį… Tai tiems, kuriems iš ryto reikia anksti keltis, sunku ko nors pavydėti…
Ir tos nakties dabar tiek tėra: apie pirmą šiek tiek pritemsta, o po kelių valandų, žiūrėk, rytuose jau ir švinta. Įjungti apšvietimo mieste kaip ir nebeverta.
Kad ir kaip liūdna būtų, to šviesaus laikotarpio tiek ir telikę – po Joninių vėl pradės artėti žiema. Tad naudokimės tuo, ką turime. O Janinoms ir Jonams – gražios šventės.
sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*