Šisbeitauskas
Ar jau atsigavote po vakar buvusios meilės arba Valentino dienos, ar dar tebesat apsvaigę nuo jos kerų? O gal, kaip dabar yra madinga daryti, savąją Valentino dieną nukėlėte į savaitgalį – vis daugiau laiko bus galima skirti meilei. Kita vertus, jeigu tikrai mylite, tai meilės dieną galite švęsti bet kada, tam jokių švenčių skelbti nereikia.
Tuo labiau kad minėti Valentiną medikai rekomendavo ne viešoje vietoje – Mažeikiuose siautėja gripo epidemija. Iš mano pažįstamų niekas šia klastinga liga lyg ir neserga (tris kartus pabeldžiu į stalą), bet negalėčiau pasakyti, kad visi labai sveiki – buvau atsidūręs tokioje aplinkoje, kur nemažai kosinčių ir šnarpščiančių.
Laimė, šiemet nereikia vaikščioti ir į ligoninę, bet vis prisimenu laiką, kai kaip tik epidemijos metu teko lankyti labai artimą žmogų. Jei skyriaus vedėjos ar vyriausios slaugytojos nesutinki, viskas gerai ir iki reikiamos palatos pasiseka prasmukti. Paprastos slaugytojos atlaidesnės ir lankytojų iš skyriaus nevarinėja, matyt, supranta, kad ligoniai laukia svečių, jiems nuobodu dienų dienas gulėti lovoje ar vaikščioti koridoriumi. Suprantama, nelegaliai prasmunkant į ligoninės skyrius yra rizika įnešti kokių negerų bacilų, bet jeigu aš nesergu, tad to ligonio gal ir neužkrėsiu. Jei sirgčiau, kažin, ar rizikuočiau savimi ir savo artimųjų sveikata. Geriau jau tūnočiau namuose. Taip ramiau ir pačiam, ir žmogui, esančiam ligoninėje.
Kas kita, kai tokiu metu sveikam žmogui prireikia nueiti pas gydytoją išsirašyti vaistų. Prie durų daugybė pacientų: sloguojančių, kosinčių ar gripuojančių… Jie pas gydytoją turėtų patekti be eilės, bet kas ten žiūri? Nesergantys žmonės gripo bacilų išvengti gali užsidėję apsaugines kaukes, bet, vėlgi, kas jas nešiojasi? Tikėjimas, jog liga neprikibs, mumyse gyvas nuo seno, matyt, galvojame, kad ir šį kartą pasiseks jos išvengti. Vieniems pasiseka, kitiems – nelabai…
Mano galva, tokie gripuojantys ligoniai epidemijos – ir ne tik jos – metu neturėtų sėdėti prie gydytojų kabinetų durų. Gerai, kad tokiu atveju galima gauti nedarbingumo pažymėjimą sunegalavus ir šeimos gydytojui pasiskambinus telefonu. Bet kiek žmonių apie tai žino? Ir sėdim visi vienas šalia kito – gripo virusų nešiotojai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, neretai toje pačioje patalpoje sukiojasi ir vaikai… Viena mano pažįstama, nesuvokusi situacijos dramatiškumo, į polikliniką nuėjo pasidaryti tyrimų. Grįžo su gripu.
Jei prakalbau apie užkrečiamas ligas, turiu paliesti ir kitą temą – ką daryti, kad nuo jų apsisaugotume. Turiu galvoje skiepus, arba, kaip dabar įprasta sakyti, vakcinaciją. Stebina, kad grįžta tokios ligos kaip tymai, difteritas, skiepijamasi nuo difterijos, stabligės, hepatito ar tuberkuliozės. Trūksta tik, kad apsireikštų raupai.
Šiais demokratijos laikais žmonėms suteikta teisė spręsti patiems – skiepyti vaikus nuo vienų ar kitų ligų, ar ne. Gal dėl to vėl atsiranda ligos, kurias lyg ir buvome pamiršę. Mano tėvų niekas neklausė – skiepyti vaiką ar ne. Skiepų kompleksas buvo privalomas. Sveikatos apsaugos ministras vis įveda naujų draudimų ar apribojimų, tai kodėl nepagalvojus apie privalomus skiepus? Mano įsitikinimu, taip būtų saugiau. Internete kiekvienas gali rasti sau patinkančią idėją, bet ar ji tikrai pagrįsta mokslu, tyrimais ir nekenksminga, štai kur klausimas.
Artėjant rinkimams, partijų vadovai į savo priešrinkimines programas medicinos srityje gali įtraukti ir šį siekį. O kad rinkiminė agitacija įgyja vis didesnį pagreitį, įsitikinau vien atsidaręs feisbuko paskyrą: kuo toliau, tuo ten daugiau galvų, norinčių patekti į rajono tarybą. Partijos reklamuojasi urmu arba deda pavienes savo žmonių nuotraukas. Po tomis reklaminėmis-agitacinėmis medžiagomis pateikiama informacija, kad agitacinė medžiaga sukurta paties kandidato ir platinama nemokamai – tai, sakyčiau, be reikalo: visi, kas reklamuoja rinkimų kandidatus, kažkokį mokestį vis tiek ima, kai kas tik iš to gyvena ar išgyvena, tad negi feisbukui nereikia papildomų pajamų? Jis labai populiarus, tad kandidatai galėtų susimokėti – gal tada tų galvų sumažėtų? Man į jas žiūrėti – visai neįdomu, o jei reikia kokios informacijos apie rinkimus ir kandidatus, jos galiu susirasti ir kitur. Ir dar – mieste esantys rinkiminiai stendai kažkodėl beveik tušti – reklamuojasi gal tik dvi ar trys partijos. Tad kam jie išvis buvo reikalingi, juk veltui jų niekas negamino ir nestatė?
Nors… Feisbuke gali užtikti ir įdomių dalykų. Pavyzdžiui, tarp vienos partijos kandidatų pamačiau žmogų, kuris feisbuko nuotraukose vos ne visada sėdi prie stalo – ir su taurele rankose… Kam jam taryba? Ten tik mineralinį vandenį pilsto… Ai, tiek to. Visokių minčių kyla, kai pradedi blaškytis po socialinius tinklus, bet formuoti nuomonės kieno nors naudai ar nenaudai negaliu. Įstatymai neleidžia – mat priešrinkiminis laikotarpis.
Šis savaitgalis – neeilinis. Vasario 16-ajai rajone skirta nemažai renginių – vieni tą datą jau paminėjo, kiti mini šiandien ar pasirengę švęsti rytoj. Labai norėčiau nuvažiuoti į šventę Tulnikiuose. Senokai ten nebuvau, o kada buvau – niekada nenusivyliau, nes pasitaikydavo puikus oras su šaltuku ir sniegu.
Šiemet sinoptikai per šventes nieko gero nežada, bet tikėkimės, kad švęsti orai nesutrukdys. Ir nepamirškime išsikelti Trispalvių – ne tik prie namų, jomis papuoškime savo langus ar balkonus daugiabučiuose, o svarbiausia – širdis.
Puikios visiems šventės!
