Virusinis „piaras“?

Jau trečia savaitė, kai virusas pasakė „Laba diena“ Lietuvos žmonėms.
O ką Lietuvos žmonės?Atsakyti į šį klausimą paprastai nepavyks.
Daug apie koronavirusą nuomonių, pasiūlymų, atsiliepimų ir tvarkos punktų. Būtent tvarkos, kaip teisingiau pragyventi šį siaubingą laikotarpį. Siaubingas jis dėlto, kad viso pasaulio galvos, pradedant mokslininkais, medikais ir valdžios atstovais, dirba, sprendžia, kaip susidoroti su šiuo pasauliui mestu iššūkiu. Keisčiausia tai, kad ir tokiu pasauliui juodu laikotarpiu sugebama lenktyniauti, konkuruoti, bandyti būti pranašesniam.
Važiuoja į keliones Seimo nariai, medikai, mokytojai ir grįžę ramiai eina toliau į darbą. O jei buvo (ar bus) komplikuotas sugrįžimas į Lietuvą, kels priekaištus valdžiai, kad nesirūpinama savais piliečiais. Klausimas, ar nereiktų pažymėti kiekvieno grįžusio piliečio „pripėdžiojimą“ iki susivokimo saviizoliuotis. Viešinti kiekvieno asmens pasidalijimo koronavirusu mastą ir įvardyti kaip jo sukurtą blogį visuomenei. Dabar mes turime priešingą vaizdą. Grįžusieji iš poilsio „pripėdžiojo“, prisidalijo ir dabar nori tyliai išbūti. Klausimas: kodėl neįvardyti tų asmenų, kurie yra neatsakingi? Visi puikiai suprantame, kad dar gali būti neatsakingas dėl nuosavos gyvybės (ir tai smerktina), bet klausimas visuomeninis: kiek toks asmuo pridalijo koronaviruso? „Pasidalijo“ skamba švelniai, reikia sakyti tiesiai – užkrėtė kitus žmones mirtina liga.
Atsakingi asmenys nuolat kalba, kad visi žmonės turi laikytis karantino sąlygų, o asmenys, kurie šalies mastu stovi priešaky: Seimo nariai, mokytojai, medikai, tarnautojai ir rajonų vadovai – turi būti pavyzdys paprastam Lietuvos piliečiui.
Akivaizdu, kad dar pasireiškia politinis lenktyniavimas, politinių balų pasirankiojimas. Pasigirsta iš politikų „pamokymų“, kad reikėjo taip ar anaip daryti. Bet kažkodėl neteko girdėti, kad būtų buvę pasakyta „Siūliau jums priemones, jūs nepriėmėte, nepritaikėte ir dabar turime pasekmes“. Neteko girdėti todėl, kad mūsų politikai yra sąmoningi, jie supranta, kad pasiūlymas – konkreti ir aiškiai suformuluota priemonė. O ten, kur konkretu, šalia formuojasi ir atsakomybė siūlytojui.
Suprantama, daug lengviau ir patogiau kritikuoti, pasakyti, kad reikėjo daryti taip ar anaip, arba, kaip sakoma, perpilti iš tuščio kibiro į kiaurą.
O taip norisi, kad visų lygių šalies vadovai, mokslininkai, medikai, mokytojai ir visi kiti žiūrėtume viena kryptimi, be pagiežos, be kažkokių dividendų siekimo. Susitelktume ir padėtume suprasti vieni kitiems ir Lietuvos žmonėms, kad mūsų likimas – mūsų pačių rankose. Kaip niekad šis posakis yra labai tikslus. Tik mūsų – kiekvieno piliečio – sąmoningumo dėka gali būti lengvesnis koronaviruso laikotarpio išgyvenimas.
Matome, kad pasaulio šalys pasidalijo į dvi dalis: vienos jų skelbia apie koronavirusu užsikrėtusiuosius ir netektis dėl jo, o kitos gražina statistiką.
MžK

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*