Šisbeitauskas
Antradienio vakarą Mažeikius palaistęs vandens dušas atrodė kaip tikra Dievo palaima – gaila, kad jo buvo labai mažai, kaip sakoma – kam kliuvo, o kam ir ne. Norėjosi, kad tas lietus tęstųsi keletą valandų, bet kur tau: gamta tik priminė, kad yra toks reiškinys, o šviečiant saulei lietus negali ilgai tęstis.
Kas kita – keletas dienų vėsaus gaivaus oro, kuris leido bent kiek atvėsti mūsų galvoms, nes per karščius atrodo, kad aplink viskas tiek įkaitę, jog trukdo normaliai gyventi, dirbti ir net ilsėtis. Ta vėsa buvo išties keista, nes tomis dienomis jau reikėjo ieškoti megztinių ar kitokio šiltesnio apdaro: kur matyta, kad vasarą oras atvėstų iki šešių laipsnių – visai kaip rudenį ar pavasarį. Toliau sinoptikai vėl žada šiltus orus, bet jie neturėtų būti tokie alinantys ar karšti, tad šiandien prasidedanti miesto šventė dėl karščių nuotaikos neturėtų gadinti.
Tikėkimės, kad šiluma mus džiugins ir kitą savaitę, kai nuo pirmadienio iki penktadienio žadama daugiabučių gyventojus palikti be šilto vandens – teks tenkintis tuo, kas bus. O jei kam nors labai reikia maudytis, prašom – Venta pašonėje: sako, kad jos vanduo jau pakankamai šiltas ir gali atstoti naminę vonią. Gal ne visai, bet jei nėra nieko geresnio, gerai ir tai. Laimė, kad karštas vanduo nebuvo užsuktas šią savaitę – tada tikrai būtų buvę visai ne kas: kai šalta namuose, o vonioje šaltas ir gyvatukas, ir visas butas atrodo nejaukus.
Prasideda vienos miesto sankryžos – Vilties ir Sedos gatvių susikirtimo rekonstrukcija. Kaip supratau, ten bus įrengtas dar vienas žiedas. Iš pažiūrėjimo vietos neatrodo labai daug, tad kur ten tas žiedas tilps – neįsivaizduoju… Nebent važiuojamoji dalis bus dar siauresnė nei Gamyklos ir Ventos gatvių sankirtoje. Ten tai viršūnė! Kažkada teko važiuoti didžiuliu autobusu, kuris suko dešinėn iš Ventos gatvės – vairuotojas tą Mažeikių naujovę keikė susiriesdamas, nes ilgas autobusas į tokį posūkį neįsitenka, tad kenčia šaligatvio borteliai.
Niekaip nesuprantu, kas tokius žiedus projektuoja, o jei tai daro, kodėl nepasigilina, kokių išmatavimų būna transporto priemonės, kad joms nereikėtų važinėtis borteliais. Tikėkimės, kad šį kartą projektuotojai dirbo šviesesnėmis galvomis ir vairuotojai nekeiks naujojo žiedo. O kol kas važiuojant pro tą vietą sutiksite šiokių tokių nepatogumų, gal sankryža bus visai uždaryta – tiek daug nežinau, tad iš karto patariu: kad išvengtumėte nepatogumų, geriau rinkitės kitą maršrutą ir šią sankryžą laikinai pamirškite.
Dabar šiek tiek pakalbėkime apie vasaros privalumus. Turiu galvoje ne puikius jos orus, jei jie tik tokie būna, o gėrybes, kurias mums dovanoja šis metų laikas. Šiemet kaip niekad anksti turguose pasirodė lietuviškos, natūraliai daržuose užaugintos braškės: raudonos, blizgančios ir, svarbiausia, labai kvepiančios. Tokių jau nesupainiosi su jų konkurentėmis iš Lenkijos ar Graikijos. Jau vien iš kainos galima pasakyti, kad jos užaugintos įdėjus nemažai pastangų. Kad ir kokios tos kainos būtų, vis tiek norisi nusipirkti tų pirmųjų uogų… Ne kasdien juk toks malonumas per metus būna. Man dar tokių atvejų nepasitaikė, bet kalbama, kad kai kas už tą pačią tikrų braškių kainą nori prakišti ir užsienietiškas: iš išvaizdos tikrai nepasakysi, kas yra kas, tad būtina braškes uostyti ir prašyti paragauti – tada tikrai neapsigausit.
Kita gėrybė – šviežias, ką tik išsuktas medus. Negirdėjau, kad bitininkai šiemet skųstųsi dėl pirmojo medunešio – šilumos pakako, gausiai žydėjo gėlės ir kiti augalai, tad ir medaus netrūksta: man kaip tik baigėsi pernykštis medus, tad širdį džiugina galimybė jį pakeisti šviežiu.
Aišku, vasara dovanoja ir kitokių gėrybių – daug visokių žalių daržovių, tuoj pasirodys ir pomidorai, kurių tikrai neįmanoma sumaišyti su atvežtiniais – tikrų pomidorų kvapas ir skonis, kai juos sumaišai su grietine, būna nepakartojamas. Vasara tuo ir gera, kad dovanoja daug visokių gėrybių, tik reikia spėti visų jų pavalgyti; tai, kaip sakoma, investicija į ateitį – organizmo papildymas natūraliais vitaminais.
Ir būna labai smagu, kai visų tų gėrybių kartais įsigyti galima neinant į turgus: vienur kitur moterys ar močiutės jas pardavinėja tiesiog gatvėse. Nemanau, kad jas reikėtų vaikyti ir drausti tokią prekybą: ji labai patogi žmonėms, o už derlių gautas vienas kitas euras toms gatvės pardavėjoms būna šioks toks priedas prie ne tokios jau didelės pensijos – tie, kurie gauna pakankamai, su vasaros gėrybėmis ar kitokiomis prekėmis gatvėse nestovi… Ir nemanau, kad tokia prekyba dėl nemokamų mokesčių skurdina Lietuvos biudžetą – tai tik trupinėliai prieš dideles sumas.
Beje, apie pinigus – neseniai girdėjau pasakojimą, kaip JAV gyvenantis mažeikiškis savo giminėms vienoje Lietuvos internetinėje parduotuvėje norėjo nupirkti televizorių. Užsakymas lyg ir buvo priimtas, bet atsirado tam tikros kliūtys dėl apmokėjimo – prekybininkai suabejojo dėl užsienietiškų pinigų legalumo, tad užsakymą nutraukė. Teko kreiptis į kitą parduotuvę, kuri tą reikalą sutvarkė be jokių kliūčių. Aš ir galvoju – negi Lietuva yra tokia turtinga, kad tolimų šalių pinigai jiems atrodo įtartini? Kita vertus – visai tai galima patikrinti, bet jei tingima tai daryti – čia jau kitas reikalas.
Kaip minėjau, šiandien Mažeikiuose prasideda šventė „Miestas upės vingyje“, tad šį savaitgalį vėl atgis mūsų senamiestis. Vienas mano pažįstamas seniai „audžia“ mintį, kad reikėtų nuspalvinti, papuošti parke esančias elektros paskirstymo dėžes: tai padaryti galėtų miesto moksleiviai – esą ir jie turėtų kur pasireikšti, ir tos nesimpatiškos dėžės atrodytų visai kitaip – gal net meniškai. Aišku, dabar jau niekas to iki šventės nepadarys, bet ateičiai tai galėtų būti vienas iš siūlymų, kaip papuošti miestą.
Mūsų miesto šventė reklamuojama net per Lietuvos televiziją, tad tikimasi, kad į ją atvyks ne tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos žmonės. O kad į šventę neitume mes patys – nė kalbos negali būti, tad iki susitikimo Senamiesčio parke – pažiūrėsime, ką mums parengė miesto upės vingyje kultūros darbuotojai. Belieka visiems palinkėti puikios šventės.
