Du požiūriai į marihuaną

Įsivaizduokite kapines, kuriose palaidota 100 žmonių.
Iš jų po žeme guli 40 bulimikų, 39 rūkaliai, 20 alkoholikų ir 1 narkomanas. Tokia statistika – žalia spalva narkotikų vartojimui, ypač jei tai – lengvosios narkotinės medžiagos.
Nepaisant daugelyje šalių narkotikus draudžiančių įstatymų, visame pasaulyje jaunimas rūko marihuaną ir lyg burtažodį kartoja frazę: „žolė – ne narkotikas“.
Mažeikių jaunimas taip pat nevengia „užtraukti žolytės“. Tad pabandykime panagrinėti argumentus „už“ ir „prieš“.
MARIHUANA AR ALKOHOLIS?
Ginti marihuaną ryžosi dvidešimt metų perkopęs Tomas (dėl visiems suprantamų priežasčių vardas pakeistas), jau aštuonerius metus nuolat rūkantis „žolę“ bei kurį laiką pats ją platinęs.
Tomas „užsikabino“, kai jam buvo 18 metų. Tai įvyko viename vakarėlyje Klaipėdoje. Pasak vaikino, Mažeikiuose tada „žolės“ būdavo sunkiau gauti. Pirmas bandymas niekuo nenustebino.
„Rūkydamas „žolę“, malonumą pradėjau jausti gal tik po dešimto bandymo“, – prisipažino Tomas.
Jis sakė, kad dabar kartais per dieną surūko labai daug, o kartais visai nerūko. Tačiau šito malonumo niekada neketina atsisakyti: „O kam mesti, jei nėra tam priežasčių? Man „žolės“ rūkymas teikia daugiau naudos nei žalos“.
Paklaustas, ar panorėjęs galėtų mesti, Tomas atsakė: „Taip – nes „žolė“ sukelia psichologinę, bet ne fizinę priklausomybę“.
Vienas iš Tomo minėtų marihuanos privalumų yra jos raminamasis poveikis: „Parūkęs aš tampu daug ramesnis. Atvirkščiai, nei išgėrus alkoholio, kai savęs nebevaldau. Nesu matęs, kad „žolė“ kam nors sukeltų agresiją. Šie narkotikai teikia adrenalino, todėl žmogus nebūna linkęs rizikuoti“.
Pasak Tomo, marihuana taip pat padeda žmonėms, turintiems miego sutrikimų: „Dažnai rūkau vakarais, nes po to naktį miegu kaip kūdikis“.
Kitas vaikino mėgiamas argumentas – tai gana menkas jos poveikis sveikatai. Jo nuomone, marihuana nesukelia fizinės priklausomybės, nežaloja kepenų, inkstų, ką „puikiai“ daro legalus, visiems pažįstamas alkoholis.
„Žinau, kad iki šiol pasaulyje nuo tiesioginio marihuanos poveikio yra miręs vos vienas žmogus“, – tikino jaunuolis.
Tomas sakė, kad dabar daug kas vietoje alkoholio renkasi „žolę“ ir tam įtakos turi keletas veiksnių: „Kad atsipalaiduočiau, man reikia išgerti labai daug alkoholio. Kaip žinome, klubuose ir baruose jis brangiai kainuoja, tad žolė atsieina pigiau (gramą marihuanos Mažeikiuose galima įsigyti už 35–40 Lt – U.P. ), ji ne taip kenkia mano sveikatai, jos poveikis skatina kūrybiškumą, be to, ryte nebūna jokių pagirių, darbe nedreba rankos ir lieka vien tik malonūs prisiminimai“.

PSICHOLOGINĖ PRIKLAUSOMYBĖ
Tomas minėjo daug marihuanos rūkymo privalumų, tačiau neslėpė, kad po aštuonerių rūkymo metų jaučia šiokias tokias neigiamas pasekmes. Anot vaikino, pagrindinė marihuanos rūkymo žala – tai prastėjanti atmintis: „Būna, jog pamirštu kai kurias smulkmenas, lėčiau įsisavinu naują informaciją, bet negaliu garantuoti, kad to nebūtų, jei aš nieko nevartočiau“.
Tomas paaiškino, kad tokia nesusikaupimo būsena rūkaliams yra nuolat, tačiau taip yra todėl, kad THC (tetrahidrokanabinolis, medžiaga, sukelianti apsvaigimą) nespėja išsivalyti iš organizmo: ten ji gali užsibūti 3–4 savaites. Vaikinas neneigė, kad nuo žolės gali atsirasti psichologinė priklausomybė, tačiau ji atsirandanti nuo visų nuotaiką, psichiką veikiančių medžiagų, kad ir nuo kavos ar šokolado. Taigi viskas, kas vartojama be saiko, yra nesveika.
„Gyventi yra kenksminga! Bet ką daryk, ir tai kenkia: per daug valgai riebaus maisto – negerai, neteisingai sėdi – stuburas iškryps, irgi negerai. Įsiklausykime į tokius dalykus: 50 gramų degtinės per dieną galima išgerti – tai sveika, o 100 gramų išgeri – jau nesveika. Taigi reikia žinoti savo porcijas ir normas“, – mokė Tomas.

PLATINO MARIHUANĄ
Vaikinas neslėpė, kad pats yra platinęs marihuaną Mažeikiuose, tačiau šį užsiėmimą metė paaiškinamas: „Kas per daug, tas nesveika – arba pats nuvažiuočiau į bedugnę, arba „mentams” įkliūčiau“.
Platinimo procesas vykdavo ramiai. Tomą patys pirkėjai susirasdavo, paskambindavo.
„Niekada nėjau į kokius „Transus“ specialiai „prakišti“ kam nors marihuanos, net ne kiekvienas jos gaudavo iš manęs – neparduodavau per jauniems ir tiems, kurių išvaizda man būdavo įtartina“, – tikino jaunuolis.
Nustebino tai, kad Tomas šito „verslo“ ėmėsi ne dėl pinigų – jo pelnas dažniausiai būdavo „žolė“ veltui. Pasak vaikino, marihuaną rūko įvairūs žmonės: nuo metalistų iki „treniginių“ ar paprastų žmonių, nuo jaunų iki senų. Būna, kad rūko visa šeima.
„Man tie žmonės patinka. Jie labiau atsipalaidavę, paprasčiau žiūri į gyvenimą“, – aiškino marihuanos gynėjas.
Stipresnius narkotikus Tomas vertina kritiškai, tikina, jog nėra jų vartojęs ir neketina: „Visiškai neteisingas yra teiginys, kad „žolė“ – „viso blogio“ pradžia. Teko skaityti, kad daugiau nei 95 proc. žmonių, rūkančių marihuaną, nėra bandę jokių kitų narkotikų”.
Vaikinas piktinasi, jog daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra brėžiama ryški riba tarp legalių svaigiųjų medžiagų, tokių kaip rūkalai ir alkoholis, bei nelegalių, apibendrintai vadinamų narkotikais: „Juk alkoholis ir tabakas – taip pat narkotikai, keliantys žalą. Mums valdžia suformavo neteisingus stereotipus, tad man „žolė“ – ne narkotikas“.
Visgi Tomas yra pasiryžęs po truputį mažinti rūkomos marihuanos normas, nes pats pripažįsta, kad idealiausias, mažiausiai kenkiantis variantas – vienas kartas per mėnesį.

NĖRA NEKENKSMINGŲ NARKOTIKŲ
Apie neigiamą marihuanos poveikį kalbėjausi su socialine darbuotoja, besirūpinančia priklausomybę turinčiais ligoniais, Ilona Šipaitiene.

– Ar pas Jus lankosi žmonių, turinčių problemų dėl marihuanos vartojimo?
– Lankosi. Daugiausia ateina jauni, pradedantys rūkyti vaikinai, kuriems įdomu, kiek šis žalingas įprotis gali pakenkti jų sveikatai. Būna ir tokių klausimų: „Ką daryti, kad tėvai nesuprastų, jog aš rūkau „žolę“. Kartais ateina ir su mamomis. Mažeikiuose tarp jaunimo yra atsiradusi marihuanos rūkymo mada, ir susidūrę su šia problema žmonės domisi rūkymo pasekmėmis. Būna girdėti nusiskundimų, kad apie tai per mažai kalbama.
– Ar turite informacijos, kad Mažeikiuose daugėja jaunimo, rūkančio „žolę“?
– Na, gal ir lankosi šiek tiek daugiau žmonių, bet pas mus, į polikliniką, ateina patys drąsiausi, tad tiksliai nieko negaliu atsakyti į šį klausimą.
– Koks narkotikas „baisesnis“ – marihuana ar alkoholis? Kaip kuris kenkia?
– Alkoholis pažeidžia vienas organizmo dalis, o marihuanos rūkymas – kitas. Nekenksmingų narkotikų nėra, tik pripratimui prie alkoholio galbūt reikia ilgesnio laiko tarpo nei pripratimui prie marihuanos. Manau, kad tarp jaunimo šiuo metu alkoholis jau ne tiek populiarus kaip „žolė“. Marihuana pažeidžia centrinę nervų sistemą, ir šis pažeidimas jau neatsistato. Dėl to prastėja atmintis, darosi sunku susikaupti. Alkoholis žaloja kepenis ir inkstus.
– Rūkantys sako, kad parūkę nusiramina bei geriau išsimiega. Be to, anot jų, „žolė“ teikia adrenalino.
– Gal kažkuriam laikui to adrenalino ir pakanka, tačiau ateina metas, kai be adrenalino tu jau nieko negali nuveikti, nebegali gyventi. Taip atsiranda psichologinė priklausomybė. Be to, ne visada parūkęs žmogus tampa ramus. Kitas kaip tik po to neranda sau vietos, žiūri, ką čia iškrėtus. Šiuo atžvilgiu poveikis dažnai priklauso nuo žmogaus temperamento.
– Ar jaunimas, kuris teigia, kad rūko labai retai, taip pat gali sulaukti neigiamų pasekmių?
– Pagrindinė aktyvi marihuanos medžiaga „prisiriša“ prie nervų ląstelių membranų. Laikui bėgant, ši medžiaga visiškai neišnyksta. Gal ne iš karto, bet po daugelio metų galima sulaukti neigiamų pasekmių.
– Kiek pagrįstas teiginys, kad prie „žolės“ priprantama ir dažnai nuo jos pereinama prie stipresnių narkotikų?
– Prie kiekvieno narkotiko yra priprantama. Pirmiausia atsiranda psichologinė priklausomybė, o anksčiau ar vėliau, manau, išsivysto ir fizinė. Perėjimas nuo „žolės“ prie stipresnių narkotikų daugiausia priklauso nuo paties žmogaus, jo mąstymo. Matyt, dažniausiai dėl to būna kaltas smalsumas.
– Kokios gali būti „žolės“ rūkymo pasekmės?
– Kinta nervų sistema, todėl žmogus darosi apatiškas. Gali pradėti kankinti staigi nuotaikų kaita, o apsirūkymas gali baigtis apsinuodijimu ar net sąmonės netekimu.
– Girtas ar apsirūkęs žmogus yra pavojingesnis visuomenei?
– Nė vienas blaiviai nemąsto… Manau, tam įtakos daugiausia turi žmogaus temperamentas.
– Kaip atpažinti apsirūkiusį žmogų?
– Iš sutrikusios koordinacijos, išsiplėtusių vyzdžių, padidėjusio apetito.
– Kaip valstybė turėtų kovoti su šiuo žalingu įpročiu?
– Nemanau, kad marihuanos legalizavimas būtų tinkama išeitis.
Visų pirma žmonės turėtų gauti daugiau ir tikslesnės informacijos apie įvairias narkotines medžiagas, nes gatvėje jie dažniausiai gauna iškreiptą, neteisingą informaciją.
Urtė PUDŽEMYTĖ
Autorės nuotr.