„Santarvės“ jaunuosius žurnalistus jau žino ir užsienyje. Praėjusią savaitę vieno iš garsiausių Latvijoje gyvenančių lietuvių kilmės verslininkų, Lietuvos Prekybos rūmų Latvijoje viceprezidento, SIA „Voldemars“ ir UAB „Valdo prekyba“ savininko Valdemaro Valkiūno kvietimu jie lankėsi Rygoje. Kelionę organizavo ir jaunaisiais žurnalistais rūpinosi UAB „Plinkšių Vilistra“ direktorius Algimantas Valteris.
„Santarvės“ jaunųjų žurnalistų nebestebina, kad daugelis žymių žmonių Lietuvoje su jais noriai bendrauja. Linksmi, nuoširdūs jaunuoliai laužo stereotipą, kad provincija riboja jaunų žmonių veiklą ir galimybes. Be to, jie jau seniai pastebėjo, kad net „žvaigždės“, bendraudamos su jais, pamiršta savo svarbą ir tai, kad iš pradžių kažkur labai skubėjo. Viso to kaltininkai – šypsenos, akių kontaktas ir nuoširdus domėjimasis pašnekovu.
Tačiau milijonieriaus iš Latvijos kvietimas buvo netikėtas. Svarbiausia – pačiu laiku, nes tądien, kai gavome kvietimą, mes išleidome pirmąjį priedą jaunimui „Pagreitis“. Malonu buvo ir tai, kad patiems nereikėjo rūpintis kelionės organizavimu – tai padarė UAB „Plinkšių Vilistra“ vadovas.
TOKIO BŪRIO NELAUKĖ
V. Valkiūną Lietuvoje neakivaizdžiai daug kas žino – jis yra „Valdo“ prekinio ženklo savininkas. Pas mus galima nusipirkti šiuo ženklu pažymėtų ryžių, grikių kruopų. Be to, verslininkui priklauso logistikos centras, modernus biurams nuomojamas pastatas, kuriame yra įsikūrę AB „Mažeikių nafta“, „VP Market“, „Kraft Jacobs Suchard“ ir kitų Lietuvoje bei pasaulyje žinomų įmonių padaliniai. Šiame pastate buvo priimti ir jaunieji žurnalistai.
Mus pasitikęs verslininkas neslėpė nuostabos – jis nesitikėjo, kad mūsų bus tiek daug (į Rygą važiavo ne tik jaunieji, bet ir „Santarvėje“ dirbantys žurnalistai – V. S.). Tačiau gera visų nuotaika greitai išsklaidė šį sutrikimą.
A. Valkiūnas pasišovė būti ekskursijos vadovu, vedžiojo po logistikos centrą bei cechus, kur fasuojama „Valdo“ produkcija, noriai atsakinėjo į klausimus.
Tiesa, būta ir nesusipratimų. Verslininkui prisipažinus, kad jam labai smagu bendrauti su tokiu šauniu jaunimu, kokį galima sutikti tik provincijoje, mažeikiškiai šiek tiek įsižeidė. Pasak jų, jų nuoširdumas nėra provincialumo ženklas – kiekvienas privalo mokėti bendrauti, o svarbiausia – klausytis, nes tik taip galima suprasti juos supantį pasaulį bei išmokti įsitvirtinti jame. Latvijos lietuvis pripažino, kad sugebėjimas bendrauti yra sėkmės garantas.
LIETUVOS PATRIOTAS
Prieš trisdešimt metų Latvijoje kartu su seneliais apsigyvenęs A. Valkiūnas yra didelis Lietuvos patriotas.
„Neturėjau motinos, todėl man Lietuva – kaip motina“, – prisipažino vyriškis ir vis grįždavo prie temos apie lietuvybės išsaugojimą.
Prasidėjus atgimimui jis buvo vienas iš iniciatorių, Latvijoje steigiant lietuvių draugiją, rūpinosi lietuviškos mokyklos atidarymu. Beje, A. Valkiūnas 2001 m. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Paklaustas, už kokius nuopelnus įteiktas apdovanojimas, verslininkas sakė: „Tikriausiai avansu. Dar turėsiu atidirbti“.
„Lietuvius myliu kaip brolius ir seseris. Tačiau kartais pagalvoju, kad gal ir nėra už ką. Kartais juokauju: „Skūpus kaip lietuvis“. Juk „skūpus“ ir turtingas nėra sinonimai. Lietuviai dažnai siekia naudos tik sau, o dalytis, aukoti nenori. Truputį erzina tai, kad yra peržengiamos užtenkamumo ribos. Tačiau visa tai užsimiršta, kai pradedu galvoti apie tėvynės ateitį. Labai nerimauju dėl lietuvių kalbos, bijau, kad ji gali išnykti. Kol kas nematau žingsnių, kad lietuviai siektų išlaikyti lietuvybę. Mes, gyvenantys užsienyje, tikriausiai labiau tai išgyvename nei patys lietuviai. Turbūt neįvertina to, ką turi“, – kalbėjo A. Valkiūnas.
Paklaustas, kaip svetimoje šalyje sugebėjo tiek daug pasiekti, verslininkas sakė, jog reikia nuolat galvoti. Pasak jo, visos problemos ir džiaugsmai yra mūsų galvose. Taip pat būtina rizikuoti, tačiau ta rizika turi būti pamatuota protu.
„Niekada negali atsipalaiduoti, turi turėti tikslą. Jeigu sakysi: „Ai, šiandien pailsėsiu, nieko tokio, jeigu pavėluosiu“ – pataikausi sau. Norą save palepinti būtina kontroliuoti. Savęs gailestis privalo būti ribotas. Disciplina – geriausias mūsų smegenų operatorius. Jokiu būdu negalima pavydėti, sakyti, kad šiandien blogas oras. Jeigu Kūrėjas davė orą, vadinasi, jis toks ir turėjo būti. Nusprendę kur nors nevažiuoti, nes tam netinkamos oro sąlygos, jūs galite praleisti tą gerąjį momentą, kurį siuntė likimas“, – mokė milijonierius.
TOKIE MŪSŲ KAIMYNAI
A. Valkiūnas mus lydėjo ir į televiziją. Palyginę Latvijos ir Lietuvos televizijas, jaunieji žurnalistai nusprendė, kad mūsiškė, nors ir senesnė, tačiau daug jaukesnė. Patys kaimynų televizijos darbuotojai pripažįsta, kad prieš 20 metų statytas pastatas jiems yra galvos skausmas – didžiulei erdvei išlaikyti reikia daug lėšų.
Jauna muzikinių laidų režisierė Skaidra papasakojo apie kolektyvą, kuriame dirba apie 600 žmonių, parodė studijas, prisiminė smagių nutikimų filmuojant laidas.
Išsiaiškinę Latvijos televizijos džiaugsmus ir rūpesčius, sočiai pamaitinti jaukiame restorane, mažeikiškiai aplankė zoologijos sodą bei vaikščiojo po Rygos senamiestį.
„Miestas labai gražus, tačiau žmonės čia pikti ir paniurę, o pardavėjos net didžiausiuose prekybos centruose gana nemandagios. Nedaugelis supranta angliškai. Parduotuvėse teko rodyti pirštais, nes pardavėjos reikalavo kalbėti latviškai arba rusiškai. Nieko nepadarysi, tokie mūsų kaimynai“, – savo įspūdžiais dalijosi Vilija Plungytė.
