Turbūt visiems pasitaiko akimirkų, kai norisi imti ir uždainuoti. Nesvarbu, kur esame ir ką darome… Užtraukus vieną ar kitą dainą, ir lengviau, ir smagiau pasidaro.
Senamiesčio vidurinės mokyklos mokinei Vaivai Virkutytei tokių akimirkų laukti nereikia. Noras dainuoti ją lydi visur ir visada.
Penkiolikmetė ne tik dainuoja, dalyvauja muzikiniuose renginiuose, bet ir groja fortepijonu, gitara, netgi pati kuria dainas ir muziką.

BE MUZIKOS GYVENTI NEĮMANOMA
Muzika mergina susidomėjo dar pradinėse klasėse, per pirmąsias muzikos pamokas. Mokytoja ne tik mokė dainuoti, bet ir įkūrė ansamblėlį, kurį lankė ir Vaiva. Pastebėjusi išskirtinį mergaitės balsą, pasiūlė jai stoti į Muzikos mokyklą. Šiek tiek pagalvojusi, Vaiva sutiko.
„Savo malonumui dainavau, nuo pat mažens. Dar prieš lankydama mokyklą, kai įsigijome magnetofoną, įrašinėdavau visokias dainas“, – prisimena penkiolikmetė.
Muzikos mokykloje per atranką mergaitei teko padainuoti pagal kelis pagrotus pratimus. Vaiva buvo nusprendusi mokytis groti fortepijonu arba smuiku. Tačiau direktorius, sužavėtas gražaus mergaitės balso, pasiūlė jai rinktis dainavimą.
Dabar Vaiva groja jau dviem instrumentais: fortepijonu ir gitara. Norėtų išmokti ir būgnais mušti. Ji pripažino, kad skambinti styginiu instrumentu labiau patinka. Labiausiai džiaugiasi, kad gali suderinti abu mėgstamus dalykus: dainuoti ir pritarti sau gitara.
„Dainavimas tapo būtinybe, be jo negalėčiau gyventi. Kiekvieną dieną, parėjusi iš mokyklos, įsijungiu muziką, mokykloje taip pat kur nors dainuoju. Visą laiką galvoje muzika“, – pasakoja Vaiva.
TENKA RINKTIS
Veiklos Vaivai netrūksta. Ji dalyvauja įvairiuose rajoniniuose renginiuose: „Būk matomas“, „Talentų šou“, savo ir Muzikos mokyklos rengiamuose koncertuose, padeda mamai, dainuodama jos rengiamose vakaronėse…
Mergina neapsiriboja vien dainavimu ar grojimu. Ji save išreiškia ir kurdama dainas, muziką.
„Kartais kyla kokių minčių, kurias norisi įamžinti ar šiaip pačiai išsilieti. Dažniausiai kuriu, kai būna liūdnoka, todėl dainos daugiausia lyrinės.
Pačią pirmą dainą kūriau maždaug prieš trejus metus. Atsisėdau prie pianino, pasiėmiau lapelį, greit užsirašiau žodžius, sukūriau melodiją. Savaime išėjo. Kai baigiu kurti dainą, tai jau beveik mintinai moku. Dabar, pastaruoju metu, kuriu su gitara“, – pasakoja Vaiva.
Pirmą kartą viešai savo dainą mergina atliko mokytojos ir bendraklasių skatinama. Prisipažįsta, kad buvo nejauku. Tačiau jaudinosi be reikalo – draugai ir mokytoja liko sužavėti.
Pašnekovė teigia, jog dainuojant savo dainas, kyla geresnės emocijos, geriau ir pasiseka. „Kai kito dainuoji – gal ne taip viską atskleidi, mąstai, gal žmogus norėtų, kad kitaip dainuočiau. O savo dainą kaip nori gali pateikti“, – sako mergina, nepervertinanti savo jėgų.
Vaiva atskleidžia dar vieną savo pomėgį, kuriam nuo pat mažens jaučia didžiulę aistrą, – šokis. Jei nelankytų Muzikos mokyklos, tikrai eitų šokti. Mergina taip pat mėgsta skaityti knygas, užsiimti rankdarbiais, lesti laiką gamtoje.
Galbūt mergina rastų ir daugiau mielų užsiėmimų, tačiau viskas matuojama laiku, kurio nuolat pritrūksta.
PAKIŠO KOJĄ JAUDULYS
Penkiolikmetė savo talentu žavėjo klausytojus ir už rajono ribų. Pirmas ir įsimintinas renginys (jo datą mergina įsidėmėjo – 2002 m. balandžio 14 d.), kuriame dalyvavo Vaiva, – „Dainų dainelė“. Čia patekti visai nesitikėjo. Tačiau patekusi nė kiek nesutriko, atėjusi dainuoti, jokios baimės nejautė. Nors atliekama R. Grušo daina laureatės vardo neatnešė, tačiau pasirodymas buvo sėkmingas.
„Šiais metais dalyvavau „Vaikų Eurovizijoje“. Deja, jaudulys viską sugadino. Jaudinausi, šiek tiek drebėjo balsas. Galbūt dabar labiau galvojau, kad visi mane stebi, o „Dainų dainelėje“ tokios minties nebuvo. Dėl to ir jaudulys didesnis. Kai jo nebūna, tikrai geriau padainuoju“, – atvirauja Vaiva, kurios atliekama daina „Žvaigždė“ vis dėlto sužavėjo komisiją.
Sceninę baimę mergina jaučia retai. Bet kartais jaudulys kyla ne iš šio, nei iš to.
Merginai teko dalyvauti ir „Mažųjų Dangaus“ atrankoje. Jis vyko atostogautojų sostinėje Palangoje praėjusią vasarą. Nusiuntusi dainų įrašus, ji buvo pakviesta į atranką. Iš daugybės pretendentų, pateko tik devyniolika, tarp jų ir Vaiva. Į trejetuką nepakliuvo, bet dėl to visai nenusiminė. Visi buvo su grupėmis, o ji jėgas sėkmingai išbandė ir viena.
Jaunoji dainininkė neslepia, jog per konkursus tvyro konkurencijos nuotaikos, bet ji apie tai negalvoja. „Man svarbiausia – dalyvauti. Aš vien patekusi kur nors labai džiaugiuosi“, – mintimis dalijasi Vaiva.
DĖMESIO NETRŪKSTA
Paklaususi, kaip mergina reaguoja į kritiką, sulaukiau konkretaus atsakymo: „Nemėgstu kritikos. Nors ji ne visada būna blogai, galima ir pasimokyti. Bet kartais ir pati žinau tas klaidas, o čia dar tą patį sako.“
Gerų įvertinimų Vaiva išgirsta dažniau nei kritikos. Palaikymas merginai labai svarbus. Jei salė ploja, nuoširdžiai palaiko, nenušvilpia – tai viskas gerai. Taip malonu būna.
Bendraamžių dėmesio penkiolikmetė susilaukia ir internetinėse svetainėse, randa pagiriančių žinučių elektroninio pašto dėžutėje… O kartais, eidama mokyklos koridoriumi, išgirsta vaikų balsus, kurie drąsiai dainuoja renginyje jos atliktus kūrinius. Tačiau Vaiva išlieka kukli. Net kai mokytojai prašo prieš klasę padainuoti, jai nepatogu.
Per renginius pasitaiko visokių kuriozinių situacijų. Kartą mergina, jau pasirengusi pasirodymui, laukia, kol jai atneš mikrofoną – niekas su juo nepasirodo. Kvietimas į sceną. Nuėjus ten, vėl tenka laukti – muzika neįjungta. Žmonės nustebę žiūri į atlikėją, o muzikos kaip nėra, taip nėra. Vaivą ir pyktis, ir juokas ima.
Arba vėl. Merginai dainuojant staiga sugedo mikrofonas. Vaiva tęsė dainą, nors galvoje sukosi mintis kuo greičiau skuosti nuo scenos.
„Tokia gėda pasidarė. Bet visi kaip tik palaikė, pradėjo ploti. Suprato, kad ne aš kalta. Įdomi ir juokinga situacija“, – su šypsena veide prisimena jaunoji dainininkė, nors tada ketino daugiau tos dainos nebedainuoti ir į tą mokyklą nebegrįžti.
FONOGRAMOMS – NE!
Dainavimą pagal fonogramą mergina vertina neigiamai. Jei vyksta koks ne itin svarbus renginys, atlikėjų daugybė, tai tuos dainininkus ji šiek tiek pateisina. O jei vienos grupės koncertas ir dainuojama pagal fonogramą – na jau ne! Kitų grupių gyvai dainuojant ji iš viso nėra girdėjusi. Gyvas dainavimas nuo fonogramos labai skiriasi.
Ji pati pagal fonogramą dainuotų nebent esant būtinybei. Kol kas to daryti neteko. Mergina kategoriška: „Kam dainuoti pagal fonogramą, jei gali ir gyvai?.. Kai yra užkimęs balsas, geriau iš viso nedainuoti.“
Vieno mėgstamo stiliaus mergina neturi, klauso įvairios muzikos, kad ir popso, techno… Renkasi muziką pagal ritmą, žodžius. Iš užsienio atlikėjų šiuo metu susižavėjimą kelia Avril Lavigne. Patinka jos dainos, stilius. Lietuvos atlikėjos, patraukusios dėmesį, tai: Rūta Ščiogolevaitė ir Aistė Pilvelytė, išskirtinis jos vokalas.
TAPTI ĮŽYMIA
DAINININKE NESVAJOJA
Šiais metais Vaiva sėkmingai baigė Muzikos mokyklą. Sunku išsiskirti su draugais, mokytojais… Ilgėsis dainų švenčių, koncertų, užimtumo. Pats laikas pagalvoti apie ateitį… Muzikos tikrai neišsižadės. Artimiausi planai: išmokti groti bosine gitara, dainuoti solo.
„Ateityje norėčiau kurti dainas, muziką. Tapti žymia dainininke dar negalvoju. Kad tos dainininkės pastaruoju metu Lietuvoje… Kažkada buvo toks noras įrodyti, kad yra gerų dainininkų, bet dabar abejoju. Nepasitikiu taip savimi, nemanau, kad turiu tokį gerą balsą, jog galėčiau kažką tokio parodyti. Daug yra dainuojančių žmonių. Nežinau, gal ir pabandysiu. Bet visų pirma norėčiau įgyti kitą užtikrintą profesiją. Dainuoti laisvalaikiu. Nes jei kaip dainininkė neiškilsi, vis tiek kažkaip reikės gyventi“, – svarsto penkiolikmetė.
Inga SIDABRAITĖ
Nuotrauka iš asmeninio albumo