Pavasaris netikėtai pavirto į šaltą žiemą. Norite padėti žvėreliams ir paukšteliams, tik nežinote kaip? Tada jums tikrai pravers Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojų patarimai.
Pirmiausia reikia atsiminti vieną nerašytą taisyklę: jei jau įrengei lesyklą, tai paukščius būtina lesinti kasdien, ir ypač paspaudus šaltukui.
Lesyklos gali būti įvairiausios. Paprasčiausia ir populiariausia – mažo namelio ar dėžutės pavidalo, su stogeliu nuo sniego, lietaus ir šlapdribos. Tokias lesyklas dažnai lanko varnos, kėkštai ar balandžiai, bet jie nuveja mažesniuosius sparnuočius. Nenorint, kad šie paukščiai lankytųsi, o lesalas atitektų smulkesniems sparnuočiams, lesyklų šonus reikia apkalti plonomis medinėmis lentelėmis ir palikti tarp jų 4,5–5 cm tarpus. Pro juos lengvai pralenda zylės, geniai, bukučiai.
Naminiams žvirbliams ar karklažvirbliams galima padaryti nedideles pakabinamas dėžutes, panaudoti tuščius pieno pakelius, plastmasinį indą nuo vandens su šone prapjautomis sienelėmis.
Gana patogios yra automatinės lesyklos. Tai žemyn kakleliu pritvirtintas butelis, kuris pripildomas biraus lesalo. Bet tokios lesyklos neretai išgąsdina sparnuočius. Kad taip neatsitiktų, butelį patartina apklijuoti samanomis, kerpėmis, medžių žieve.
Geriausia lesyklą pakabinti palangėje prie orlaidės, nes ne tik patogu paberti lesalo, bet ir stebėti paukščius.
Nesvarbu, kokia lesykla įrengta, bet ji turi būti užuovėjoje, nes žiemą dauguma sparnuočių vengia vėjo. Tačiau ne visi paukščiai atskrenda į lesyklas. Nepamatysime dagilių, žaliukių. Jiems geriausia ant sniego pamesti kokį faneros gabalą ir ant jo pabarstyti lesalo.
Paukščių lesalas neturi būti sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs. Geriausias maistas žiemojantiems vabzdžialesiams – nesūdyti lašiniai ar taukai. Šį lesalą mėgsta visų rūšių zylės, geniai, bukučiai ir lipučiai – dažniausi lesyklų lankytojai. Be to, lašiniai ar taukai šaltyje negenda. Zylės, geniai ir strazdai mielai lesa duonos trupinius, varškę, išlukštena saulėgrąžų sėklas. Dar tinka sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi, nes išlieka minkšti ir juos noriai lesa zylės, geniai, bukučiai. Smilginiai ir juodieji strazdai, iš Šiaurės kraštų atkeliavę svirbeliai labai mėgsta uogas. Jie nulesa šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius ir pan.
Kuo įvairesnio maisto bus lesyklose, tuo daugiau sparnuočių rūšių lankysis. Tačiau reikia nepamiršti ir kurapkų, ir atvirose vandens properšose žiemojančių gulbių, ančių. Kurapkos, šalčio vejamos, dažnai glaudžiasi prie vienkiemių, todėl ir lesyklas joms įrengti reikia pakrūmėse, palaukėse, prie sodų. Kurapkoms iš eglišakių statomos pašiūrės, tik šiaurinė ir vakarų sienelė daroma storesnė, nes žiemą pas mus dažniausiai pučia šiaurės ir vakarų vėjai. Lesalui beriami grūdai, įvairios javų atliekos, pelai, tinka ir duonos trupiniai, kruopos. Kartu su lesalu būtina paberti ir smėlio, smulkaus žvyro.
Paukščiai laukia pagalbos
