Renkamės specialybę: kad įstotume ar kad dirbtume?

Sužinoti, kokios specialybės populiarios šiuo metu, galima pasižvalgius po Darbo biržos statistinius duomenis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Mokykla suteikia galimybę iš anksto ruoštis būsimajai profesijai. Arba bent jau atsisakyti kai kurių mokomųjų dalykų – tų, kurie nemėgstami – bei daugiau laiko skirti tiems, kurie sekasi ir yra įdomūs.
Ar tai susiję su būsimąja profesija, – į šį klausimą šiandien atsakyti gali tik dalis abiturientų.

Ką svarstome, rinkdamiesi specialybę

Bene aktualiausia pokalbių tema tarp dešimtokų ir abiturientų – pasirenkamieji dalykai: kokių mokytis arba kokius laikyti egzaminus. Tai tampa nemažu galvos skausmu.
Dalykų daug, visi mėgstami ir niekas negali pasakyti, kurį pasirinkti. Visi sutartinai kartoja, kad tavo pasirinkta specialybė turi tau patikti, turi apie ją pakankamai žinoti, išmanyti, ką reikės studijuoti, ką dirbti.
Kitas svarbus klausimas: ar ji turi perspektyvą, ar ji tokia, kad baigęs mokslus, gautum gerą darbo vietą, tampa lyg ir antraeilis.
Ar įmanoma šiuos dalykus suderinti?

Populiariausios profesijos

Sužinoti, kokios specialybės populiarios šiuo metu, galima pasižvalgius po Darbo biržos statistinius duomenis. Arba suvestines, kuriose yra siūlomas darbas. Pažvelkime į Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometrą.
Šiuo metu šalies darbo rinkoje paklausios yra kelios specialybės. Didžiausias galimybes įsidarbinti  turi pardavimo vadybininkas, buhalteris ar finansininkas, transporto vadybininkas, kompiuterijos specialistas, elektroninės įrangos technikas, gydytojas ar bendrosios praktikos slaugytojas.
Jei aukštojo išsilavinimo neturi, lengviausia bus įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, siuvėju, betonuotoju, ekskavatoriaus mašinistu, automobilių šaltkalviu, suvirintoju ar mėsininku.

Vidutinės galimybės rasti darbą

Vidutines galimybes įsidarbinti turi administratorius, draudimo agentas, logistikos specialistas, elektros ar statybos inžinierius, siuvimo, maisto produktų ir gėrimų ar medienos apdirbimo technologas, geodezininkas, bendrojo ugdymo mokytojas ar apskaitininkas.
Iš darbininkų – vidutines galimybes įsidarbinti turi pardavėjas, apsaugos darbuotojas, barmenas pardavėjas, konditeris, apdailininkas, mūrininkas, stogdengys, santechnikas, elektrikas, automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojas, traktorininkas, medienos apdirbimo staklininkas ar šaltkalvis (remontininkas).

Nepopuliaru arba didelė konkurencija

Darbo biržos duomenys rodo, kad tarp baigusiųjų universitetus ir kolegijas mažiausias galimybes įsidarbinti turi socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai, ekonomistai, turizmo vadybininkai, aplinkos apsaugos inžinieriai, miškininkai, psichologai, pradinio ugdymo ar ikimokyklinio ugdymo mokytojai.
Mažiausiai perspektyvios darbininkiškos specialybės yra šios: gėlių pardavėjų, floristų, stalių, degalinės operatorių, verpėjų, audėjų, kirpėjų, manikiūrininkų ar kosmetologų.
Ši statistika rodo, kad ruošdamiesi rinktis mokomuosius dalykus, egzaminus ir pagaliau – studijas, turime atsakingai galvoti apie savo ateitį ir nenuskriausti savęs, pasirinkdami  neperspektyvią specialybę. Nebent ją labai mėgstame – tada gal ir verta rizikuoti, nes geras, savo darbą mylintis specialistas – visada paklausus.
Gretė TARVYDAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto