„Mėgstu, kai šalyje kažkas vyksta. Norisi „razinkų“, perliukų, skandalų. Tada mes, „Žinių“ vedėjai, susigyvename su žiūrovais. Smagu truktelėti kokį valdininką už skvernų“, – prisipažino LNK „Žinių“ vedėja Vilma Čereškienė.
Ši simpatinga, nuolat besišypsanti žurnalistė, kaip ir kiti LNK televizijos darbuotojai, mus, „Santarvės“ jaunuosius žurnalistus, sutiko lyg senus, gerus draugus, papasakojo apie savojo darbo kasdienybę, atskleidė televizijos virtuvės paslaptis.
Mus labiausiai domino „Žinių“ tarnybos darbas. Aukšti informacinės laidos reitingai – kiekvienos televizijos prestižo reikalas.
SVEIKINIMAI DARBINĖJE APLINKOJE
Jauniausia Lietuvos televizija – LNK – atšventė dešimtąjį gimtadienį. Ta proga Vingio parke vyko įspūdinga šventė, į kurią susirinko buvusios ir dabartinės šio kanalo žvaigždės, paskelbta LNK dešimtmečio „Baro“ nugalėtoja. Pustrečios valandos koncerte pasirodė rekordinis skaičius – per 500 – atlikėjų: šokėjų, dainininkų, artistų. Sveikintojų taip pat buvo daug.
Šventė labiau skirta žiūrovams, o ne darbuotojams. Su LNK komanda norėjome susitikti ir pasveikinti gimtadienio proga darbinėje aplinkoje. Ir priežasčių tam turėjome. Pirmiausia mes dar nebuvome buvę naujajame LNK pastate. Antra, remiantis paskutiniais tyrimų bendrovės TNS Gallup duomenimis, dešimtąjį gimtadienį atšventusi televizija šiuo metu yra žiūrimiausia Lietuvoje. Norėjome sužinoti, kaip pasiekiama tokių gerų rezultatų.
Savo smalsias nosis kaišiojome visur: į grimo bei laidų transliavimo kambarius, studijas, montažines, apžiūrėjome žurnalistų darbo vietas. Mūsų klausimų neišvengė net pastato apsaugos darbuotojai.
Susitikimai su LNK komanda vyko ne tik Šeškinės plente esančiose patalpose. Apsilankėme ir bare „Mambo Pizza“, kur gyveno ir dirbo realybės šou „Baras“ dalyviai (apie tai jau rašėme praėjusiame „Pagreičio“ numeryje). Buvo numatytas mūsų dalyvavimas ir „Forum Palace“ filmuotame koncerte. Čia turėjome susitikti su LNK prodiuseriu ir laidų vedėju Arūnu Valinsku. Tačiau į susitikimą dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių pavėlavome…
Už didelę kantrybę buvome dėkingi LNK savireklamos direktorei Vilijai Želvienei, pasirūpinusiai, kad visi mūsų pageidavimai būtų išpildyti su kaupu.
SVARBIAUSIA – OBJEKTYVUMAS
Jaunimas labiau mėgsta pramogines laidas, įvairiausius šou. Tačiau beveik kiekvieno profesionalaus žurnalisto svajonė – rengti informacines laidas. Aukšti tokių laidų reitingai – kiekvienos televizijos prestižo reikalas.
LNK „Žinias“ ruošia apie 80 žmonių. Prodiuseris Petras Lingė sakė, kad dvidešimt penkių minučių trukmės kasdienių žinių rengimas – gana sunkus, nuolatinės įtampos reikalaujantis komandinis darbas.
Pasak jo, individualų darbą labiau mėgstantys žurnalistai turėtų rinktis kitokio pobūdžio laidas.
„Kiekvieną rytą susirenkame prieš pusę devynių. Peržvelgiame įvykių suvestines, aptariame, kas ką filmuosime. Tada sudaromi grafikai – turime keturis operatorius, todėl jie turi tiksliai žinoti, kada su kuriuo reporteriu vyksta filmuoti siužeto. Žinoma, tą grafiką koreguoja dienos įvykiai. Po to montuojamos laidos, rašomi anonsai. Ir taip iki vėlyvo vakaro…“ – pasakojo prodiuseris.
P. Lingės nuomone, „Žiniose“ labai svarbu išlaikyti objektyvumą. Rengdamas reportažą, žurnalistas privalo išklausyti ne mažiau kaip dvi nuomones. Probleminiuose siužetuose siekiama, kad kalbėtų abi pusės. Jeigu viena pusė atsisako išsakyti savo poziciją, reportaže apie tai yra pranešama.
„Rašydami tekstus, savo nuomonės nesakome. Pasižiūrėję reportažus pamatysite, kad kažkas kažką sako, tik ne žurnalistas. Jis negali sakyti, kad, pavyzdžiui, Darbo partija nori paimti valdžią. Mes turime pasakyti, kad kažkas apie tai pasakė. Mūsų „Žiniose“ yra draudžiamos žurnalistų interpretacijos ar savos nuomonės primetimas“, – žurnalistikos abėcėlės mokė P. Lingė.
Kiekviename reportaže privaloma sąlyga – ekrane turi pasirodyti žurnalistas. Anot P. Lingės, šią idėją dabar „pasigavo“ ir kitos televizijos.
LABIAUSIAI ŽIŪRIMOS – BLOGOS ŽINIOS
Principas „Geros žinios – blogos žinios“ galioja ir LNK „Žinioms“. Tačiau, prodiuserio nuomone, laidos rengėjai stengiasi tuo nepiktnaudžiauti. Žinoma, norisi „užkabinti“ žiūrovą, atskleisti kokį skandalą ar neteisybę, papasakoti apie kraupią nelaimę.
Tačiau toks reportažas nebūtinai bus rodomas pirmas. Beje, LNK „Žiniose“ draudžiama iš arti rodyti nelaimių vaizdus.
„Prieš „Žinias“ galime anonsuoti vieną ar kitą nelaimę, tačiau parodyti tik laidos pabaigoje. Taip stengiamės žiūrovą išlaikyti iki galo. Reitingai rodo, kad tas blogiausias žinias žiūri daugiausia žmonių“, – sakė žurnalistas.
P. Lingė įsitikinęs, kad reportažo parengimo kokybė labai priklauso nuo reporterio. Jo nuomone, televizijos žurnalistui būtina gera dikcija, iškalbingumas.
„Be to, būtinas aršumas, domėjimasis tuo, ką darai. Jeigu pačiam reporteriui bus įdomu, tai ir žiūrovus sudomins“, – teigė prodiuseris.
Pačiam P. Lingei taip pat netrūksta aršumo. R. Pakso prezidentavimo laikais iš jo net buvo atimtas leidimas dirbti Prezidentūroje.
Tai padaryta po to, kai žurnalistas nufilmavo Prezidentūros kavinėje užkandžiaujančius ir reikalus aptarinėjančius oficialius asmenis: Prezidento patarėjus Algirdą Norkų, Evaldą Vaitkų ir drauge su jais už stalo sėdėjusį Seimo narį Vytautą Šustauską.
„MISIŲ“ NEREIKIA
Parengusi „Žinių“ anonsą, kalbėtis su mumis atskubėjo laidos vedėja Vilma Čereškienė. Nusistebėjus, kad „Žinių“ vedėjas pats parengia laidos planą, pagal eilę sudėlioja reportažus bei rašo tekstus ir anonsus, simpatingoji vedėja paaiškino, kad jos negalima painioti su diktore.
„Man laidos niekas nesudėlioja. Viską turiu padaryti pati. Tad ir rašau tekstus, kuriuos skaitau, numatau siužetų trukmę. Jeigu reportažas per ilgas, koreguoju jį, išmetu tai, kas atrodo mažiau svarbu. Mes, „Žinių“ vedėjai, esame išaugę iš reporterių. Juk mano duona yra rašymas“, – pasakojo V. Čereškienė.
Anot V. Čereškienės, ji dar mokydamasi mokykloje žinojo būsianti žurnalistė. Pradėjusi studijuoti, pradėjo svajoti apie darbą televizijoje. Jos netraukė nei spauda, nei radijas.
„Man „Žinios“ – viskas. Mėgstu kalbėti aiškiai ir suprantamai. Be to, nuolat esu informacijos srauto centre. Mėgstu, kai kažkas vyksta. Ir laidose norisi „razinkų“, perliukų, skandalų. Tada susigyvename su žiūrovais. Smagu už skverno truktelėti kokį valdininką“, – kalbėjo Vilma.
Žurnalistė pritarė P. Lingės nuomonei, kad televizijos reporteriui būtina gera dikcija bei žodžio valdymas. Gera išvaizda nėra tokia svarbi – savo darbą puikiai išmano grimuotojai, kurie ir veidą išgražina, ir aprengia tinkamai. „Misių čia nereikia“, – trumpai pakomentavo moteris.
Anot V. Čereškienės, televizijos žurnalistas turi būti užsispyręs, paslankus, mąstantis.
Mūsiškiam Edgarui pareiškus, kad televizoriaus ekrane vedėja atrodanti kur kas stambesnė ir vyresnė nei tikrovėje, Vilma paaiškino, kad kameros kiekvienam prideda mažiausiai 10 metų ir 10 kilogramų.
„Bet kurį iš mūsų pamatę nusistebėsite, kad iš tikrųjų jis mažas ir plonas, nors per televiziją atrodo storas gigantas“, – šypsojosi moteris.
ŽINIOS – LYG ARTIMAM ŽMOGUI
Dešimt metų televizijoje dirbančios V. Čereškienės nuomone, kiekvienas „Žinių“ vedėjas turi savo stilių. Pačiai jai labiau patinka „šilti“ vedėjai.
„Be galo svarbu, kur padėsiu akcentą. Negaliu mašinaliai kalbėti ir grožėtis savimi. Man iš tikrųjų norisi viską pasakyti taip, lyg kalbėčiau su artimu žmogumi. Nepatinka šalti, be mimikos vedėjai. Nesvarbu, kad jie – geri specialistai. Juk mes kasdien netiesiogiai ateiname į žiūrovų namus. Žmonės pripranta prie mūsų, susigyvena. Sutikę gatvėje, sveikinasi. Suprantu, kad vargu ar jie žino, jog sveikinasi su „Žinių“ vedėja. Tiesiog žino, kad kažkur mane matė. Todėl ir televizijos stengiasi viena iš kitos perpirkti vedėjus. Mūsų nėra daug. Sunku „Žiniose“ pasodinti naują vedėją, kurio niekas nežino. Pirmiausia žmogus ilgai turi mokytis, kaip suvaldyti stresą. Jis jaudinasi, nuolat klysta. Tokių dalykų jūs netoleruosite, nes informaciją norite gauti dabar. Nėra laiko mokytis“, – kalbėjo V. Čereškienė.
Pajuokavus, kad, matyt, dėl to televizijos vadovai buvo atlaidūs dėl tiesioginiame eteryje išsprūdusio keiksmažodžio, moteris prisipažino, kad pati ant savęs iki šiol pyksta.
„Leptelėjau todėl, kad tuo metu turėjo būti išjungtas mikrofonas. Supykau, nes laiku neparodė vienos lentelės. Turiu savybę žiūrėdama į kamerą viena akimi matyti monitorių. Pamačiusi, kad monitoriuje nėra lentelės, priminiau, kad ji turėjo būti. Jie pareiškė, kad neturėjo. Na, o tada aš jau tra ta ta… Negaliu sau už tai atleisti…“ – apgailestavo vedėja.
V. Čereškienė prisipažino pavargstanti nuo tiesioginio eterio ir nuolatinės įtampos. Tai „suryja“ gana daug sveikatos ir nervų.
„O, kad viskas būtų taip, kaip išguldau popieriuje! Retenybė! Dažnai prieš pat eterį sužinai, kad nėra reportažo ir griūva laida. Tada karštligiškai mąstai, ką rodysi. Negali prie to priprasti. Dešimt metų dirbu tiesioginiame eteryje ir iki šiol prieš kiekvieną laidą jaudinuosi. Taip pat, kaip aktorius prieš spektaklį ar chirurgas prieš operaciją“, – sakė Vilma.
Tris sūnus auginanti V. Čereškienė pasakojo, kad jos gyvenimas skyla į dvi dalis: darbas ir šeima. Jaunėliui sūnui Poviliukui dabar dveji. Jam, kaip ir kitiems dviem sūnums labai reikia mamos meilės ir rūpesčio.
„Labai daug laiko atiduodu darbui, tačiau stengiuosi ir su vaikais būti kuo daugiau.
Nemėgstu jokių vakarėlių. Tiesiog esu darbo ir šeimos žmogus“, – kalbėjo „Žinių“ vedėja, patikinusi, kad be šių dviejų dalykų neįsivaizduoja savojo gyvenimo.
Agnė KUNSMONAITĖ
