Lietuvius rūšiuoti paskatintų… baudos

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Viena veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje.

Reguliariai rūšiuoja tik trečdalis gyventojų

Pasak VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) atstovė švietimo bei informavimo klausimais Audronės Viliūtės, tai tikrai nereiškia, kad finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti.
„Apklausa siekiama sužinoti, kokia yra reali atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, kodėl žmonės rūšiuoja arba nerūšiuoja, kokių priemonių ar informacijos visuomenei trūksta, kad būtų galima pagerinti atliekų rūšiavimo rodiklius“, – sako A.Viliūtė.
Jos teigimu, šių metų tyrimo, kuriame apklausti 1005 respondentai iš visos Lietuvos, rezultatai labai panašūs kaip ir prieš tai buvusių dvejų metų. Vis dar reguliariai rūšiuojančių atliekas žmonių skaičius lieka ties 35 proc. riba. Daugiausiai rūšiuojamos pakuočių atliekos. Dažniausiai tai – plastikiniai buteliai, stiklo tara, kartonas bei popierius. Kiek rečiau rūšiuojamos elektros lemputės, elektros ir elektronikos prietaisai, maisto ir žaliosios atliekos, rečiausiai – tekstilė.

Visuomenė vis dar pasyvi

Absoliuti dauguma (95 proc.) atliekas rūšiuoja namuose. 21 proc. darbe ir tik 2 proc. rūšiuoja renginių metu arba mokymo įstaigose.
„Žmonės nurodo, kad masinio susibūrimo vietose jie neturi galimybės rūšiuoti, nes nėra tam skirtų konteinerių. Mano nuomone, organizatoriams turėtų būti privaloma sudaryti sąlygas rūšiuoti jų organizuojamų renginių metu. Nes būtent masinių švenčių, koncertų, festivalių metu susidaro ypač dideli tinkamų perdirbti atliekų kiekiai“, – sako pašnekovė.
Pagrindinai veiksniai, skatinantys rūšiuoti, yra teigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai (65 proc.). Taip pat labai svarbu, kad antrinių žaliavų konteineriai būtų arti gyventojų (49 proc.), o daugiau nei trečdaliui respondentų (38 proc.) aktualu, kad būtų perdirbtas didesnis atliekų kiekis ir taupomi gamtiniai ištekliai.
A. Viliūtės teigimu, tyrimo metu išsiaiškintos ir pagrindinės priežastys, lemiančios visuomenės pasyvumą – žmonės tvirtina atliekų nerūšiuoją, nes tam namuose neturi tam tinkamų sąlygų (36 proc.). Net 28 proc. apklaustųjų pripažino, kad jiems paprasčiausiai trūksta laiko bei noro. Dar tiek pat respondentų atliekų nerūšiuoja, nes mano, kad jų išrūšiuotos atliekos vis tiek keliaus į sąvartyną.

Kas skatintų rūšiuoti?

Tyrimo metu buvo užduotas klausimas „Kas jus paskatintų rūšiuoti?“. 39 proc. nurodė ekonominę naudą. 33 proc. apklaustųjų įtikintų praktiniai pavyzdžiai apie tai, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis. 25 proc. asmenų veikti paskatintų baudos.
„Liūdna, kad kaip pagrindinius svertus žmonės nurodo ekonominę naudą bei baudas. Mano įsitikinimu, sąmoningas, atsakingas ir savaime suprantamas elgesys neturėtų būti skatinamas finansiškai. Priešingu atveju, remiantis tokia logika, turėčiau būti skatinama ir už tai, kad laikausi kelių eismo taisyklių, laiku moku mokesčius, nešiukšlinu, nepažeidinėju viešosios tvarkos ir t.t., – sakė A.Viliūtė. – Manau, kad žmones labiausiai skatina veikti tinkamos sąlygos: pakankamas rūšiavimo konteinerių skaičius, patogus jų išdėstymas bei tvarkingas aptarnavimas. Taip pat labai svarbu, kad visuomenei pateikiama informacija apie atliekų tvarkymą būtų nuosekli, vieninga, kad daugiau parodytume praktinių pavyzdžių, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis, kokia yra perdirbimo nauda. Kad būtų kuriama skaidri, atvira ir gyventojui lengvai pasiekiama ir suprantama informacija apie atliekų tvarkymą bei atliekų tvarkymo sistemos dalyvius, o baudos būtų taikomos tik blogiausiu atveju“.

Vienam gyventojui –  apie 500 kg atliekų

Šiuo metu Lietuva yra tarp daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių ES šalių.
Vienam šalies gyventojui per metus susidaro apie 500 kg atliekų, iš kurių apie 63 kg yra pakuočių atliekos, įsigyjamos kartu su perkamais produktais ir prekėmis.
Šiuo metu apie 60 proc. namų ūkiuose susidarančių pakuočių atliekų nukeliauja į sąvartyną, kai tuo tarpu kitose ES šalyse šis skaičius tesiekia vos 2 proc.

One Reply to “Lietuvius rūšiuoti paskatintų… baudos”

  1. Sediškė parašė:

    Tai va šnekat šnekat apie šiukšlių rūšiavimą ir kas iš to gaunasi- Sedoje nuo Naujų metų niekas net neužvažiuoja į atokiasnes gatveles surinkti rūšiuotų atliekų. ( Šiais metais rinko tik šį penktadienį) Sąžiningai rūšiuoju šiukšles iki Naujų Metų į maišus, dabar į konteinerius geltonais dangčiais, o kaip neveža taip neveža. Kartais susimyli ir rūšiuotas šiukšles sukrato į bendrą konteinerį, o jei ne, tai ir vėl tempiu į kiemą. Mokesčius padidino, rėkia kad rūšiuotumėme, o iš valdžios nematau jokios motyvacijos jas rinkti. Jų dėka savo kiemą paversiu šiukšlynu, arba mesiu į bendrą konteinerį. Jei baus, kreipsiuos į teismą ir ne aš viena.
    Lai priemonių ir kontrolės imasi pati valdžia, kad atliktų sąžiningai savo pareigas, o tada ir iš mūsų reikalauja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top