Tuo metu, kai buvo svarstoma, ar Algis Markevičius yra Lenos Lolišvili meilužis, Biržuose jo laukė mylima moteris. Laukė, ramino, guodė, juokėsi, pyko… ir supo naujagimį – Algio sūnų. Nors vyriškis nuolat ragino įregistruoti jųdviejų santykius, Dalia buvo įsitikinusi, kad reikia sulaukti tinkamo laiko.
Rodos, tas laikas atėjo – praėjusią savaitę Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Algis Markevičius ir tardytoja Dalia Zamaravičiūtė sumainė žiedus.
TARNYBINIS ROMANAS
A. Markevičius „Santarvei“ pasakojo, kad pažintis su penkiolika metų jaunesne Dalia prasidėjo beveik prieš dešimt metų. Tada jis dirbo Širvintų policijos komisaru, o ji – apylinkės inspektore, vėliau – tardytoja. Abiejų pirmosios santuokos buvo nepasisekusios, abiem trūko artimo žmogaus šilumos, supratimo.
„Ji man iš karto patiko. Žiūrėjome vienas į kitą, žiūrėjome…“ – lakoniškai santykių pradžią apibūdina penkiasdešimt ketverių metų vyriškis.
Tas žiūrėjimas tęsėsi keletą metų, kol peraugo į rimtus santykius. Juos sustiprino sūnaus Gyčio gimimas. Dabar jam septyneri metai. Antrajam sūnui Lukui, kurio gimimą stebėjo ir tėvas, – pustrečių metų. Abu sūnūs buvo labai laukiami, abu – tėvų pasididžiavimas.
„Mano sūnūs labai neblogi. Ypač mažasis prisirišęs prie manęs“, – didžiuodamasis pasakoja tėvas.
Du vaikai iš pirmosios santuokos jau suaugę, augina savo vaikus. Anūkų amžius sutampa su Algio mažųjų atžalų amžiumi. Dėl to komisaras nė trupučio nesijaudina. Anot jo, tai skatina rūpintis savimi, kad galėtų jaustis esąs jaunas.
„Tarp mudviejų visai nieko nebuvo, kai pirmą kartą pamačiau Algio sūnų Tomuką. Pagalvojau, kad labai norėčiau tokio vaiko. Matyt, mano mintys nuėjo tiesiai Dievuliui į ausį“, – švelniai žiūrėdama į vyrą pasakoja Dalia.
„Santarvei“ A. Markevičius prisipažįsta šiek tiek nejaukiai jautęsis darželyje vykusiame tėvų susirinkime. „Atrodžiau kaip diedukas“, – juokiasi vyriškis ir vaizdžiai papasakoja apie sūnaus susirūpinimą dėl to, kad tėvelis turi labai mažai plaukų.
„O aš nežinau, ką jam pasakyti“, – skėsčioja rankomis komisaras.
JIEMS PASISEKĖ
Apie vienas kitą jaunavedžiai kalba labai taupiai. Nenori, kad jų meilė taptų apkalbų objektu. Svarbiausia, kad jiems labai pasisekė – sutiko vienas kitą.
„Man Dalios viskas patinka. Jos charakteris, požiūris į gyvenimą, draugus… Patinka, kaip ji gamina valgyti, elgiasi su vaikais, bendrauja su manimi…“ – pamažu renka žodžius vyras. Žodžių prasmę sustiprina akys – kalbant apie žmoną, žvilgsnis pasidaro vaikiškai švelnus.
„Algis – nepataisomas optimistas, o svarbiausia – labai geras žmogus“, – vyrą apibūdina Dalia.
Tiesa, abu pripažįsta, kad barnių taip pat pasitaiko. Juolab Dalia – valdinga moteris. „Vis prasimuša tas mano ožiškas užsispyrimas“, – tarsteli žmona. Tačiau juodi debesys neilgam aptraukia jųdviejų padangę. Gana greitai tie „ožiai“ praeina.
LYG PIRMĄ KARTĄ
Iki šių metų pavasario D. Zamaravičiūtė gyveno Biržuose, o A. Markevičius – Mažeikiuose. Gyventi kartu trukdė nesutvarkyti skyrybų formalumai (su pirmąja žmona A. Markevičius oficialiai išsiskyrė tik prieš trejus metus – V. S.), Dalios motinos liga, nuolatinės žiniasklaidos atakos…
„Turėjome išlaukti“, – tikina moteris.
„Pats gyvenimas iki šiol neleido gyventi kartu“, – teigia vyras.
Algis daugiau nei pusę atlyginimo išleisdavo kelionėms į Biržus, pokalbiams telefonu. Tokia padėtis vargino, todėl vis dažniau pradėta kalbėti apie gyvenimą kartu. Paėmęs kreditą iš banko, A. Markevičius nupirko namą.
„Pasitikėjau jo skoniu. Žinojau, kad vyro išrinktas namas patiks ir man“, – sakė moteris.
„Tačiau dažniausiai dėl visko mudu tariamės – sprendimas turi būti priimtinas abiem“, – įsitikinęs A. Markevičius.
Balandžio mėnesį Dalia su vaikais persikėlė gyventi į Mažeikius. Sūnaus Gyčio nuolatiniai klausimai, kodėl jis esąs Markevičius, o mama – Zamaravičiūtė, paskatino galvoti apie santuoką. Praėjusį ketvirtadienį juodu susituokė.
„Labai jaudinausi. Lyg pirmą kartą būčiau vedęs. Labai norėjau ir santuokos sakramento, tačiau mums buvo negalima…“ – prisipažįsta Algis, nenorėjęs sakyti, ką vestuvių proga padovanojo žmonai. Tai – jųdviejų paslaptis.
Maloniai nustebino draugai, bendradarbiai, atėję pasveikinti jaunavedžių. Planuotą tylų pasisėdėjimą pakeitė linksmas pokylis.
TIK DRAUGAI
Nors Dalia vyrą apibūdina kaip „nepataisomą optimistą“, šis prisipažįsta, kad nuolatinis žiniasklaidos bei įvairiausių komisijų dėmesys labai vargina. Sušlubavo sveikata.
„Nors visada juokiuosi, visas problemas išgyvenu savyje. Kai kas stebisi, kodėl aš visada toks linksmas. Tikrai nenoriu suversti savų išgyvenimų kitiems. Kam? Juk gyvenimas toks trumpas ir gražus. Be to, smagu, kai šalia daug gerų žmonių“, – sako Algis.
A. Markevičius ypač vertina draugystę. Būtent todėl jis niekada net nepagalvojęs apie tai, kad galėtų išsižadėti draugystės su žiniasklaidos išgarsintąja Lena Lolišvili.
„Po Pakso inauguracijos mane visaip piešė. Tapau vos ne Lietuvos baubu, mafijos tėvu. Daug visokių dalykų apie mane prirašė. O tai, kad Lenuška yra mano meilužė – visiška nesąmonė. Ji – be galo geras žmogus, kurio aš neketinu išduoti“, – kalbėjo komisaras.
Vyriškis pasakojo, kad pirmiausia susipažinęs su L. Lolišvili sūnumis. Šie supažindino su mama. Anot A. Markevičiaus, jeigu jis dabar paskambintų L. Lolišvili sūnums ir pasakytų turįs problemų, šie viską metę iš karto atskubėtų padėti, paskutinius savo pinigus atiduotų ir niekada apie skolą neužsimintų.
„Ar galima tokius žmones išduoti? Juolab jie niekam nieko blogo nepadarė. Juk ir prieš Pakso inauguraciją Lenuška gydė žmones, tačiau niekam neužkliuvo. Atvirkščiai – pas ją lankėsi daug Lietuvoje garsių žmonių“, – svarstė A. Markevičius.
Dalia iki šiol niekada nebuvo susitikusi su L. Lolišvili. Moters nuomone, pažinčiai nebuvo tinkamo laiko. Nenorėjo, kad Lena pagalvotų, jog jos „apsireiškimą“ paskatino žiniasklaidos skleidžiami gandai.
„Visi turėjome bėdų“, – paaiškina D. Markevičienė. Abiem labai norėtųsi tikėti, kad tas bėdų periodas baigėsi.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
