„Pabundu anksti ryte ir mąstau apie tave…“ – užtraukia Anatolijus per kavinės radijo aparačiuką. Kolegė staiga pakyla ir bėgte prie kitoje salės pusėje esančios striukės. Su likusiu prie stalo kolega susižvalgome ir belieka pritarti „žvaigždūnui“: – „Nežinau, kodėl.“
Pasirodo, kolegė pamanė, kad kažkas jai skambina telefonu, nors tai buvo tiesiog sveikinimų koncertas per radiją.
Reikia pakalbėti. Apie telefonų melodijas.
GYVENU GERAI!
Nežinau, ar dar kam nors teko stebėti aprašytą reginį, bet galiu pasakyti – buvo linksma.
Jeigu prieš keletą metų autobuse ar kur parduotuvėje buvo galima išgirsti L. van Bethoveno ar V. A. Mocarto kūrinių fragmentų, tai dabar gali išgirsti ir „ant bangos“ esančių „žvaigždūnų“, ir estrados princu tituluojamo Ryčio Cicino, ir dar visokių balsų.
Kai kas nors paskambina Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjai Virginijai Steponavičienei, uždainuoja muzikinio šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvis Baggy B.: „Gyvenu gerai, gyvenu gerai, gyvenu aaaš gerai!“
„Gyvenimas iš tikrųjų yra gražus, nuostabus, ir gyventi reikia tikrai GERAI, – štai kokias optimistines mintis sukelia ši melodija specialistei, kuri visgi patikino, kad tikrai nėra Baggy B. gerbėja. – Netgi atsiliepiu gerai nusiteikusi, pavyzdžiui: „Klausom jūsų atidžiai!“ Gal kitam gale esančiam žmogui gali atrodyti kvailai, bet nuteikia gerai.“
V. Steponavičienė pasakojo, kad ši melodija gerų emocijų suteikia ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams. Išgirdę tokį skambutį, esą beveik visi nusišypso: „Šaukia telefonas „Gyvenu gerai!“, tai ar tai gali ką nors nuteikti blogai?“
ŠAUKIA VARDU
Išskirtines telefonų melodijas renkasi ir kostiumais pasipuošę, rimtuolio įvaizdį besistengiantys kurti žmonės – bankininkai, vadybininkai, verslininkai ir t. t. Vieni renkasi gerai žinomas melodijas, kiti – linksmas išdaigas.
Pavyzdžiui, valstybės tarnautojo Voldemaro Padskočiaus telefonas šaukia savo šeimininką: „Voldemarai! Voldemarai!“
„Tų melodijų būna marios, ir jei būni kur nors, kur yra daugiau žmonių, kai suskamba telefonas, pastebėjote, kaip visi griebia už kišenės – ar čia ne mano? Antros tokios melodijos kaip mano nėra. Aš žinau, kad čia mano – į kitų skambučius nereaguoju,“ – tikino vyras.
Tarnautojas pasakojo, kad skambantis jo telefonas visiems sukelia šypsenas. Šypsomės ir mes, bet užtenka įsivaizduoti, kaip rimtą pasitarimą nutraukia kažkoks šaukimas: „Voldemarai!“
V. Padskočius nuramina – tokių dalykų nebūna, nes prieš posėdžius telefono garsą paprastai išjungia.
TELEFONAS –
NE PRAŠMATNUMUI
Mažeikių miesto seniūnas Petras Užkuras tokias „originalias“ telefonų melodijas vertina skeptiškai.
„Mano melodija ne tokia kaip telefono ant stalo, bet panašu į skambėjimą. Nei šoka, nei baubia, nei bliauna. Man nepatinka tie iškraipymai. Gal aš senoviškai žiūriu, bet telefonas turi ir skambėti kaip telefonas,“ – kategoriškas buvo seniūnas ir pridūrė, kad net dukras pakritikuoja dėl pasirinktų telefono melodijų.
P. Užkuras paaiškino, kad telefonas jam turi tarnauti, o ne būti dėl prašmatnumo, tam, kad išsiskirtų iš kitų aplinkinių garsų.
„Aš jį pažįstu, be to, dar vibracija įjungta, tai pajaučiu,“ – paaiškino seniūnas.
KAI GAIDYS PRAGYSTA…
Anądien guliu procedūriniame kabinete, staiga pasigirsta mažo vaiko juokas. Atsisuku pasižiūrėti – kas? kur? Negirdėjau, kad būtų kas įėjęs. Pasirodo, skaniai kikeno slaugytojo telefonas.
Melodijos tai melodijos – nusišypsai, gal dar kartu paniūniuoji ir lauki, kol žmogus atsilieps. O kaip reaguoti, kai, pavyzdžiui, belaukiant eilėje prie bankomato išgirsti štai ką: „Skambina blondinė didele krūtine mėlynom akim, nesirimuoja, bet teisybė!“
Nori nenori, visi atsisuka pasižiūrėti, o ten – susinepatoginęs vyriškėlis kišenėje įnirtingai ieško bespiegiančios „blondinės“.
Neseniai giminaitė pasakojo, kaip išgąsdino savo senyvo amžiaus tetą. Teta atvežė lauktuvių nupeštą gaidį. Traukia iš „maksiminio“ krepšio, o šeimininkei atėjo trumpoji, arba vadinamoji SMS, žinutė… gaidžio balsu. Tai įsivaizduokite senutės reakciją: gaidys ant žemės, močiutė už širdies… Pagalvojo, kad nupeštas gaidys atgijo… Ir įtikink dabar ją, kad taip pasielgė netyčia, tiesiog taip sutapo.
NORAS IŠSISKIRTI!
Išskirtinių melodijų savininkų pasirinkimą psichologai apibūdina dviem žodžiais: noras išsiskirti!
„Ne tik melodijos, bet ir patys telefonai, kiti aksesuarai – tai tik noras išsiskirti, atkreipti kitų žmonių dėmesį. Postmodernioje visuomenėje dauguma gamybos standartizuota. Vieni nori išsiskirti užimdami kokias nors pareigas, aplinkinių dėmesį atkreipti tuo, ką turi naujo. O kitiems, neturintiems jokių pareigų, iš kitų išsiskyrimas melodija – tarsi kompensacija: jei neišsiskiriu kituose dalykuose, tai bent skambučiu išsiskirsiu,“ – „Santarvei“ sakė psichologas Tomas Lagūnavičius, išgarsėjęs televizijos laidoje „Nomeda“.
Psichologas priminė, kad yra ir trečioji kategorija žmonių – tų, kurie kažkam jaučia nostalgiją. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės prisimena „Boney M“ ir vietoj skambučio įsiveda šios grupės melodiją.
T. Lagūnavičius patikino, kad šalia emocinio noro išsiskirti yra ir racionalusis – noras atpažinti, kad skamba būtent tavo telefonas. Tie du dalykai tarpusavyje pinasi. Tad kiekvienas atvejis yra vis kitoks.
Psichologas siūlo stebėti savo artimuosius. Jei žmogus pernelyg dažnai keičia melodijas, gali išsivystyti priklausomybė nuo telefono. Tokiu atveju melodijų, piešinukų telefonui ieškojimas, keitimas tampa tiesiog užsiėmimu, veikla, kai nieko kito nebereikia.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
