Reklama

Žmonės | 2005-07-28 10:59 | Autorius:
Versija spausdinimui

Gyvenimo juvelyras aistros nejaučia tik dviem dalykams(0)

Apie žvirblių pėrimąsi smėlyje ir akimirkos žavesį, apie gražias moteris, apie tris gyvenime „nugyventus“ kabrioletus, apie kolekcionavimo aistrą, apie ryšį tarp senų moterų ir senų batų, apie neįvykusį ir laukiamą „šliūbą“, pagaliau – apie ožkos pieną su medumi… Ir svarbiausia – kad ir mylinti moteris vyrą gali nešioti ant rankų.
AISTRA GINTARUI
Apie visa tai vienkiemyje prie Plinkšių ežero kalbėjome su Antanu Griciumi, praėjusią savaitę pristačiusiam pirmąją autorinę juvelyrikos darbų parodą Mažeikių muziejuje. Telšiškiams jis gal ir geriau pažįstamas, mat ten praleidžia žiemas. Tuomet žmonės vėl suguža į miestą, randa daugiau laiko parodoms ir muziejams. Su Antanu kalbėjome ir apie tai, kad galbūt dabar ne itin dėkingas laikas parodai, tuo labiau autorinei, pirmajai. Pašnekovas vylėsi, kad ir į parodos pristatymą ateis daugiau pažįstamų. Bet pats tuoj nurodo priežastį – vasara, atostogos.
Antanas savo darbais siekia sustabdyti akimirką. Leisti aplinkiniams ją pastebėti. Dabar žmonės skuba, lekia, dažniausiai – pakėlę galvas. Būna perdėm užsiėmę, kad pastebėtų, kas vyksta aplinkui.
Kalbame apie gintarą ir juvelyrikos darbus, o pašnekovas netikėtai prisimena jaunystėje Sedos skverelyje matytą vaizdą, kai smėlyje pėrėsi žvirbliai. Įdėmiai juos stebėjo, kol pro šalį su pieno bidonu ėjęs žmogelis juos išbaidė.
Pasak Antano, aplinkui yra labai daug temų. Kiekviena sustabdyta akimirka – jau atskira tema, pašnibždanti naują darbą. Juvelyras ilgai gali vartyti gintaro gabalėlį rankose, kol gimsta mintis. Į vieną tokį gabalėlį „su savo brangiausiąja“ (gyvenimo drauge – aut. past.) žiūrėjo porą savaičių, kol šovė, kaip jį nušlifuoti.
Viena iš įsimintiniausių A. Griciui datų – Lietuvos tarybų sąjungos socialistinės respublikos 25-metis. Ne dėl politinių motyvų, tiesiog nuo tada prasidėjo domėjimasis gintaru. Jis tuomet dirbo kūrybos gaminių įmonėje „Minijoje“, kai atvežė gintaro. Susižavėjęs šiuo Lietuvos „auksu“, vieną nešiojo ir švarko atlape – taip jam buvo gražu. Išsisegti privertė autobusų stotyje sutikto vaiko pašaipa, kad esą vyras nešioja „broškę“.
Tarsi juokais, bet kartu su slapta užmačia sustabdyti akimirką ir žmones Antanas parodos lankytojų prašo suskaičiuoti, kokių spalvų gintarų yra parodoje. Jam pačiam labiausiai patinka baltas gintaras – lyg būtų baltas nuo dulkių malūne.

AISTRA NEPASKĘSTI
14 metų A. Gricius sėdi invalido vežimėlyje. Atsisėsti privertė trečiasis paralyžius. Pasak 62 metų Antano, kiek per gyvenimą teko iškęsti operacijų – tai jau būtų atskira tema.
Jam tekę būti Leningrado (dabar Sankt Peterburgas – aut. past.) eksperimentiniame institute. Dažnas po operacijų iš ten nebeišeidavo, atguldavo amžino poilsio. Antanui labiau pasisekė. Operuotis ryžosi, nes, kaip pats sakė, nebebuvo kur trauktis. Prieš tai pardavė ilgai kauptą meno dirbinių kolekciją. Reikėjo pinigų, o ir minties, kad gali nebegrįžti, neatsisakė.
Ir viskas per tą nelemtą futbolą! 1944-aisiais Gricių troboje ieškoję partizanų kareiviai užsimanė pažaisti. Po to, kai sumušė Antanuko tėvus. Jam pačiam tuomet nebuvo nė metų. Vyrai „žaidė“ futbolą, o kamuolį jiems atstojo Antanukas.
Antanas pasakoja apie ne vieną susitikimą su medikais. Skaudu jam dėl gydytojų išvadų.
„Tavo stuburas laikosi ant garbės žodžio“, „Yra juodos ir baltos varnos. Pastarosios neišgyvena, nes juodosios varnos jas užkapoja. Tu priklausai baltoms varnoms“, – Antanui iš medikų teko išgirsti tokių nuomonių.
„Nurašytas“ medikų A. Gricius sako, kad jam, kaip tos lazdos skęstančiajam, tereikia vieno – vilties, kad galėtų gelbėtis. Būna siaubingų nevilties akimirkų. Depresija… Gelbsti „beprotiškas“ noras gyventi ir… moterys.

AISTRA MOTERIMS
Antanas mini atvejį, kai iš juodos nevilties išgelbėjo prisiminimas apie seną meilę. Mylimoji jau buvo pasikeitusi, ištekėjusi ir tapusi solidžia gydytoja. Antanas ją susirado ir paprašė pagalbos.
Neatsitiktinai juvelyras pirmąją autorinę parodą skyrė „kvietkoms“ (taip žemaitiškai vadinamos moterys bei gėlės – aut. past.).
„Kokios motriškos, o dar tie bučiniai…“ – svajingai parodos pristatymą Mažeikiuose prisimena juvelyras, juokaudamas, kad tokiais atvejais ir širdis gali neatlaikyti. Pašnekovas juokavo, jog, neduok Dieve, pradės kalbėti apie moteris, tai ir galo nebus.
Apie Antano pasisekimą tarp moterų sklinda vos ne legendos. Nepaisant to, kad jis kuprotas, neįgalus ir nedidelio ūgio. Paklaustas apie tokios sėkmės paslaptį, šelmiškai šypsosi ir priduria, kad apie tai reikėtų klausti moterų.
Antanas mano, kad nė viena moteris apie jį negalėtų pasakyti blogo žodžio.
Apie moteris jis kalba subtiliai. Kaip juvelyras apie aukščiausią vertę turinti brangakmenį.
Nuklysta prisiminimais į praeitį, kai ir gražūs bernai likdavo nieko nepešę, nes Antanas šiems iš panosies nuviliodavo „gražuolytes“. Daugelis tų prisiminimų susiję su Seda, kur praleido 20 savo gyvenimo metų.
„Mane lupti reikėjo“, – šypsosi pašnekovas. Tiesa, gauti jam yra tekę. Nestipriai, nuo tų pačių bernų.
„Nesu kerštingas. Pirmą kartą visada atleidžiu“, – sako Antanas, papasakojęs, kaip vėliau su skriaudikais siūlė susidoroti jo gynėjai, kurių netrūkę.
„Kas man yra moterys? Gyvenimo tikslas ir prasmė…“ – Antano balse suskamba švelnios, „juvelyriškos“ intonacijos.

AISTRA MYLIMAJAI
„Antikvarinė troba, aš antikvarinis, tik žmona jauna“, – juokavo Antanas.
Lina jo gyvenime atsirado beveik prieš dešimtį metų. Susitiko jie draugų organizuotoje turistinėje išvykoje.
Į draugus nepretendavo, buvo tik vairuotojas – apie pažinties pradžią pasakojo Antanas.
Nuvežęs vaikinus ir merginas prie Plinkšių ežero, pats su mašina nurūko į susitikimą su dviem mergaičiukėmis, kaip pats sakė, „pasitrankyti“.
Visgi rūpėjo likusi prie ežero kompanija, tad po kurio laiko grįžo. Vyriškius rado girtus. Antanas tąkart pirmą kartą gyvenime paragavo naminės. Užsivertęs išgėrė puodelį. Gal iš to ir drąsa, kad kitą rytą parvežęs Liną namo, į Rubikus, prisitraukė ir pabučiavo.
Tuomet aštuoniolikmetė Lina nebuvo sužavėta tokio dėmesio. „Jei tą senį dar kur sutiksiu…“ – nieko gero pažinties pradžiai nežadėjo Linos įspūdžiai. Ji prisipažino, kad nuo pagiriomis trenkiančio Antano bučinio vos neapsivėmė.
Tą patį vakarą savo kabrioletu ir su „kvietkeliu“ Antanas prisistatė į kaimo parduotuvę, kur Lina dirbo. Po mėnesio pažinties merginai jis pasiūlė mesti darbą.
Lina neslepia, kad daugiau nei 30 metų vyresnio vyro merginimas sukėlė daug apkalbų. Kliuvo ir dėl atitinkamos Antano mergišiaus reputacijos (jis pasakojo, kad ne kartą teko girdėti tėvų grasinimų dėl „vedamos iš kelio“ dukters, nors prie jos ir prisilietęs nebuvo – aut. past.).
Paklausta, kas atsitiko, kad juodu iki šiol kartu, Lina Naruševičiūtė pasakojo, kad ją sužavėjo Antano mokėjimas bendrauti. Su juo buvo galima kalbėtis ir apie materialius, ir dvasinius dalykus. Stebino savo žiniomis. Į bet kurį klausimą jis žinojo atsakymą, nereikėdavo ir knygų. Šituo Antanas ją stebina iki šiol.
Abu mūvi vestuvinius žiedus, darytus Antano. Tačiau santuokos jie nėra įregistravę. Vieną vasarą ruošėsi, susitarė su Sedos bažnyčios klebonu… Susidrovėjęs Antanas prisipažįsta, kad neišdrįso. Esą kam žmones juokinti. Priekaištų dėl jaunos gyvenimo draugės jis sulaukia ir iš tėvų. Pats neslepia, kad didelis amžiaus skirtumas kitiems bado akis.
Lina ryžtingai nukerta, kad jai žmonių nuomonė nesvarbi. Ir jei tik Antanas ryžtųsi, neatsisakytų eiti prie altoriaus.
„Ką blogo darau? Kad jam padedu gyventi?“ – ryžtingai nusiteikusi 28 metų moteris.
Lina pasakojo, kaip reagavo kaimynai, kai žiemoti jie grįžo į Telšių daugiabutį. Maniusi, kad iš smalsumo žmonės per langus iškris, kai, paėmusi ant rankų, Lina vyrą užnešė į antrą aukštą.
Antrą rudenį kaimynai šią sceną stebėjo nebe taip akylai. Trečius metus taip pat žiūrėjo, tik jau prisimindami mandagumą pro užuolaidų plyšį, atsitraukę toliau nuo langų.

AISTRA KOLEKCIONUOTI
Aistrą automobiliams turi abudu. Apie tai liudija ir šuns vardas – Fordas. Rodydama nuotraukas, Lina juokauja, kad mašinas „mėgsta kaip bernas“, nevengia ir palakstyti. Vienoje iš nuotraukų sėdi abu su Antanu kabriolete, nusifotografavo dar pažinties pradžioje. Vyras sakė per savo gyvenimą bent tris juos turėjęs, o kur dar kitos mašinos.
Neatsitiktinai kalbėdamas apie moteris ir pažintį su Lina, smulkiai Antanas pasakoja ir apie turėtus automobilius. Kol pokalbyje dalyvavęs ilgametis draugas Stasys Markauskas nepertraukia ir neprimena, kad kalbėti dabar reikia apie moteris, o ne apie mašinas.
Aistringas kolekcionierius yra rinkęs įvairias senienas. Tarybiniais laikais už 30 tūkst. rublių sukauptą sidabrinių indų kolekciją vagys išplėšė, prirėmę pistoletu prie sienos. Brangiausia jis vadina lietuviškų rūpintojėlių kolekciją. Turėjęs ir rusiškų ikonų. Antanas dievagojosi, kad nė vienos jos nevogęs. Paklaustas, ką dar kolekcionavo, Antanas juokavo, kad lengviau būtų pasakyti, ko nerinko.
„Į tokį klausimą visada atsakau: kolekcionuoju viską, išskyrus senas moteris ir senus batus“, – šmaikštavo jis.

AISTRA GYVENTI
Pašnekovas prisipažįsta nemėgstąs žmonių minios, nemėgstąs jūros. Prisiminė vieno vyro žodžius, kad reikia nušauti paplūdimyje ar šokiuose sutiktus senius.
„Ten einama ieškoti pažinčių, – paaiškina Antanas ir tęsia: – nuo randuoto norisi nusukti akis. Nuo manęs irgi norisi nusukti akis, reikia pripažinti…“
Spinduliuojančiomis akimis Antanas, save vadinantis sezoniniu ūkininku, pasakojo apie ūkį, pro trobos langą matomą Plinkšių ežerą ir jo laukiančią žvejybą, apie gintarą ir moteris. Pokalbio intonacijos keičiasi prakalbus apie išvaizdą.
„Kaip norisi būti tokiam, kaip kiti…“ – lyg atodūsis išsprūsta pašnekovui.
Antanas savikritiškai save vadina griuvena. Garsiai pasvarsto ir apie tai, jei kartais būtų sveikas.
„Nežinau, kas būtų: arba būčiau pastatęs raudonų plytų namą prie gražiausio Rėmolių piliakalnio, arba nusigėręs…“ – mano jis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.