Krepšinio specialistai sako, kad geras įžaidėjas – pusė komandos.
Šiemet „Mažeikių“ komandą papildęs 25-erių metų, 187 centimetrų ūgio įžaidėjas Karolis Marcinkevičius ne tik gerai vykdo trenerio sumanymus (ne atsitiktinai mažeikiškiai Nacionalinėje krepšinio lygoje užima trečiąją vietą), bet ir turi taiklią ranką: pernai vaikinas laimėjo tritaškių metimų konkursą „NKL snaiperis“.
PASIRINKO
IŠ TRIJŲ KOMANDŲ
Kaune gimęs, Alytuje užaugęs Karolis krepšiniu susidomėjo būdamas dešimties.
„Tėvai pažinojo žinomą alytiškį trenerį Gintarą Kručkauską (jis treniravo LKL ekipą „Alita“, šiuo metu Latvijoje treniruoja moterų komandą), todėl kai jis pradėjo rinkti grupę, mane tuoj į ją užrašė, kad neturėčiau laiko išdaigoms po pamokų. Šis jų sprendimas lėmė, kad jau penkiolika metų draugauju su oranžiniu kamuoliu.
Kaip ir visi lietuvaičiai, pirmiausia sėmėmės meistriškumo Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje. Turime panašumų su 1985 metų gimimo jūsų, mažeikiškių, komanda: mes, 1983 metais gimę alytiškiai, paskutiniais mokslo metais tapome Lietuvos jaunių krepšinio čempionais. Kaip ir pas jus, buvo susirinkusi labai gera ir draugiška ekipa, iš kurių galima išskirti Mindaugą Katelyną, dabar žaidžiantį Italijoje, Milano „Armani Jeans“ komandoje, bei LKL rungtyniaujantį Rytį Adomavičių“, – pasakojo K. Marcinkevičius.
Po to ketverius metus studijuodamas alytiškis žaidė Kauno „LKKA-Atlete“, pusę metų buvo Marijampolės „Sūduvoje“, metus – Prienų „Rūdupyje“.
„Apsigyniau bakalauro diplomą, nors ir buvo patogu žaisti ir studijuoti Kaune, tačiau norėjosi permainų. Prieš sezoną buvo apie ką pamąstyti: turėjau pasiūlymų iš Utenos, Alytaus ir Mažeikių. Labai norėjau išbandyti trenerio darbą, todėl kai tarėmės dėl žaidimo sąlygų jūsų mieste, gavau patikinimą, kad treniruosiu grupę. Tai ir lėmė mano pasirinkimą. Dabar Mažeikiuose treniruoju 1998 metais gimusius krepšininkus“, – pasakojo Karolis.
MAŽEIKIŠKIAI FANAI –
BE KONKURENCIJOS
Mažeikiškių pergales, anot įžaidėjo, lemia labai geras priešsezonio pasiruošimas, puikus kolektyvas ir didžiąja dalimi – treneris. Daugelis trenerių garsiai šaukia, tačiau kai kurie šaukia įžeidinėdami žaidėjus, o pavyzdžiui, Aloyzas Rudys šaukia duodamas nurodymus, kaip vadovauti komandai. Juk praktiškai jis viską valdo.
„Pernykštės treniruotės Prienuose nuo šiemetinių Mažeikiuose gerokai skiriasi: tada penki kauniečiai sušokdavome į automobilį ir lėkdavome kiekvieną dieną į treniruotes. Dabar gi stengiamės du kartus per dieną treniruotis, todėl ir rezultatai pagerėjo“, – sakė krepšininkas.
Kol kas sunkiausia ir buvo žaisti su buvusia „Rūdupio“ ekipa: mažeikiškiai jai nusileido namuose.
„Jų pagrindinė sudėtis beveik nepasikeitė, mano žaidimą jie puikiai žino, todėl stengėsi tinkamai mane dengti. Antrajame rate su jais bus dar sunkiau: jų ekipą papildė žinomi krepšininkai Kęstutis Šeštokas, Andrius Giedraitis, Julius Mykolaitis. Be to, Prienuose yra triukšmingų sirgalių grupė, kuri net į varžybas svečiuose, kai vyko atkrintamosios rungtynės, važiavo ir triukšmingai palaikė. Tenka pripažinti: Kaune tribūnos būdavo pustuštės, Prienuose – triukšminga, tačiau Mažeikių fanai – be konkurencijos. Mums tai smagu žaisti, tuo tarpu kai kurie mažiau patyrę svečių krepšininkai tiesiog išsigąsta“, – sakė krepšininkas.
KARJERAI
SUTRUKDĖ TRAUMA
Sakoma, kad įžaidėjas – pusė komandos. Pasak Karolio, mažeikiškiai per žaidimą naudoja apie dvidešimt derinių.
„Rungtynių pradžioje treneris nurodo apie šešis derinius, kuriuos reikia taikyti per kėlinuką.
Jeigu skubiai juos reikia keisti, treneris informuoja per minutės pertraukėlę. Vieną derinį naudojame tol, kol jis yra naudingas siekiant rezultato ir varžovas jo „neperkanda“. Tačiau žaidimą sudaro ne vien deriniai, tai tik rėmai, labai daug tenka improvizuoti. Todėl krepšinyje ne viską lemia ūgis, daug ką gali nuveikti ir protingai mąstantis žaidėjas“, – krepšinio subtilybes pasakojo įžaidėjas.
Pernai K. Marcinkevičius tapo „NKL snaiperio“ konkurso laimėtoju, finale vienu tašku aplenkęs Žydrūną Valucką iš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“.
Pasak krepšininko, kai treniravosi „LKKA-Atlete“, galiojo taisyklė kiekvieną rytą vieną valandą skirti vien metimams iš tritaškio metimo zonos, gal tai ir lėmė, kad tolimas metimas – vienas iš jo „arkliukų“.
Tačiau Karolio karjera nebuvo tokia ideali, kaip atrodo iš šalies. „Prieš Prienus, buvau pakviestas į Marijampolės „Sūduvą“. Iš šalies atrodo – viskas gerai: patekau į LKL ekipą, galiu kilti aukštyn. Tačiau tada „sėdau“: neleido žaisti, palūžau psichologiškai, stengiausi tik pratempti treniruotes. Tuo pačiu metu trūko Achilo sausgyslė, pusę metų nebegalėjau žaisti savo mėgiamo žaidimo. Todėl dabar visiems žaidėjams patariu renkantis ekipą įsitikinti, kad leis žaisti per varžybas. Treniruotėse tu gali kokius nori rodyti stebuklus, tačiau svarbiausia yra žaidimas per oficialias rungtynes, galimybė save parodyti žiūrovams ir krepšinio specialistams“, – sakė sportininkas.
PLANUOSE –
DEŠIMTMETIS
KREPŠINIO
Pasak žaidėjo, dauguma Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujančių ir turinčių šeimas krepšininkų turi papildomą darbą, nes vien iš krepšinio sunku pragyventi.
„Važinėju automobiliu „Peugeot 406“, vienas gyvenu klubo išnuomotame bute: tiek metų išgyvenusiam bendrabučiuose norėjosi ramybės. Šeimos nesu sukūręs, merginos šiuo metu neturiu. Asketas tikrai nesu: mėgstu išlenkti ir alaus bokalą, tačiau tuo nepiktnaudžiauju, žinau, kada tai galima daryti. Tikiuosi dar žaisti apie dešimt metų“, – trumpai prisistatė žaidėjas.
Nuo prognozių, kokią vietą NKL užims „Mažeikiai“, krepšininkas susilaikė.
„Stengsimės pakilti kuo aukščiau. Visi norime būti prizininkai, juo labiau kad pernai jau buvau netoli šios pakylos: su prieniškiais krepšininkais užėmėme ketvirtąją vietą. Tada po Naujųjų metų „kritome į duobę“, nors reguliariajame čempionate buvome penkti, tačiau atkrintamosiose varžybose pralaimėjome dvyliktą vietą užėmusiai „Šilutei“. Todėl dabar bijau ką nors prognozuoti“, – pokalbio pabaigoje akcentavo Karolis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Mažeikių klubą K. Marcinkevičius pasirinko dėl gerų buities ir žaidimo sąlygų.
