Rugpjūčio pirmąją savaitę vykusi jubiliejinė Kuršių marių regata pranoko jos rengėjų lūkesčius ir tapo sėkmingiausia per visą varžybų istoriją. Mažeikiams atstovavusi Kastyčio Bartusevičiaus vadovaujama jachta „Gabija“ buvo pripažinta aštuntos grupės kreiserinių jachtų čempione. Taip pat mažeikiškių komanda pelnė visų penkių plaukimo etapų pagrindinius prizus.
Renginio pradžią ir pabaigą paskelbė bei nugalėtojus apdovanojo regatos garbės komandoru tituluotas šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas.
PER DAUG ŠVELNUS ORAS
Kuršių marių regata startavo rugpjūčio pirmąją dieną Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Joje dalyvavo 33 kreiserinės jachtos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Buriuotojai varžėsi aštuoniose grupėse, į kurias jachtos buvo suskirstytos pagal jų konstrukciją ir buringumą, kiekvieną grupę sudarė skirtingą greitį galintys pasiekti laivai.
Kadangi pagaminta iš raudonmedžio „Gabija“ – vienas iš sunkesnių laivų, ji buvo paskirta į aštuntąją grupę, kurią sudarė tik dvi jachtos.
Kapitonas Kastytis Bartusevičius sakė, kad toks logiškas jachtų paskirstymas buvęs pirmą kartą, todėl susidarė palankus momentas nugalėti.
Deja, nuotaiką šiek tiek gadino buriavimui pernelyg švelnus oras. Dėl silpno vėjo buriavimas buvo gana pasyvus.
Regatos vedėjai, linksminę lenktynių dalyvius ir žiūrovus, ragino sukelti vėją pasinaudojant senelių patarimais. Sena tradicija, nesant vėjo, yra pasiųsti jauniausią įgulos narį kutenti laivo stiebo apačią. Pasak renginio vedėjų, vienas iš labai patikimų būdų sukelti viesulą – švilpauti ant denio.
Drąsesniesiems buvo siūloma įpilti į vandenį alkoholio, nes jį labai mėgsta Neptūnas. Šis būdas rizikingesnis, kadangi įpylus per mažai, stos visiškas štilis, o jei per daug – kils didžiulė audra.
„Gabijos“ komanda nelabai galėjo rizikuoti tokiais būdais, nes iš šešių įgulos narių tik kapitonas ir dar du nariai išmanė buriavimo meną, kiti trys – visiškai „žali“ regatos naujokai. Tačiau K. Bartusevičius liko patenkintas savo komanda.
Pasak jo, prieš tai vykusiose regatose „Gabija“ nebaigdavo varžybų, nes paaiškėdavo, kad įgulos nariai negali skirti tiek laiko, kiek jo reikėdavo. Kai kurie fiziškai pavargdavo.
„Ne tas žodis „pavargdavo“. Ką gali daryti su tokiu žmogumi, jeigu jis sėdi ir užmiega, o juk visi įgulos nariai turi būti viena komanda. Vienas čia nieko nepadarysi. Regata reikalauja didžiulių fizinių ir dvasinių jėgų, milžiniškos ištvermės. Kitiems nusibosta, nebemato prasmės ilgiau būti, klausia, ką mes čia apskritai veikiame. Todėl šįkart, pasiūlęs plaukti, kėliau tik vieną reikalavimą – išbūti iki pabaigos. Džiaugiuosi, kad šįkart nė vienas nepasidavė, tempė iki galo. Todėl ir buvome įvertinti“, – pasakojo kapitonas.
NAKTINIS PLAUKIMAS –
ĮGULOS IŠBANDYMAS
Regata buvo suskirstyta į penkis etapus. Ilgiausias etapas siekė 90 jūrmylių ir tęsėsi nuo Klaipėdos iki Nidos pro Ventės ragą, gyvenvietes Lesnoj bei Polesk. Anot K. Bartusevičiaus, šis etapas buvo ir sunkiausias, nes, prasidėjęs 10 val. ryto, baigėsi tik kito ryto 4 val.
„Naktį žmogus praranda orientaciją, neįsivaizduoja, kur esąs, nesuvokia atstumų. Vieniems įgulos nariams atrodo, kad reikia plaukti į vieną pusę, kitiems – į kitą. Tokiais atvejais liepiu žiūrėti į prietaisus, rodančius, kur iš tikrųjų reikia plaukti. Pasiklysti neteko. Patirtis savo daro – išbraidytos tos marios. Be to, dabar tobula navigacinė sistema. Kai kurie su GPS prietaisais eina net grybauti“, – sakė K. Bartusevičius.
Naktinis plaukimas didelį įspūdį paliko laivo jungai, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Romualdui Sakalauskui.
Jis „Santarvei“ emocingai pasakojo apie debesimis apsitraukusį dangų, absoliučią tamsą, aplinkui tyvuliuojantį juodą vandenį, ir kas keletą minučių kapitono apšviečiamus navigacijos prietaisus.
Beje, vienas iš nuotykių – susitikimas su Lietuvos pasieniečių laivu.
„Niekaip negalėjome išsiaiškinti, ar praplaukėme valstybinę sieną žyminčius bujus, be to, bijojome užplaukti ant seklumos. Įjungę prožektorių, pradėjome ieškoti bujų.
Staiga į akis plykstelėjo prožektorių šviesa, ir kažkas velnišku greičiu pradėjo plaukti mūsų link. Kapitonas iš karto suprato, kad tai – pasieniečiai, liepė šviesti į bures. Šie mums nieko nesakė, tik pasižiūrėjo ant burių esantį jachtos registracijos numerį ir nuplaukė“, – pasakojo junga.
NAUJOS SĄVOKOS
IR POTYRIAI
Tą naktį pūtė gana geras vėjas, laivas greitai plaukė. R. Sakalauskas sakė, kad jachta buvo stipriai pasvirusi, todėl visiems reikėjo savo svoriu ją lyginti, mažinti bures, kad jos nepaguldytų ant vandens.
„Net nepajutau, kaip atsidūriau ant kelių ir pradėjau šliaužti į priekį, kad galėčiau padėti kapitonui. Jis žino, ką pirmiausiai reikia tempti, todėl komandavo, o mes buvome fizinė jėga.
Apskritai iš pradžių man visi tie jūriniai terminai buvo naujiena. Šita virvė yra škotas, ana – grotas, šita burė – bizanis, o ta – genuja. Į regatos pabaigą viskas daugmaž pasidarė aišku. Jeigu kapitonas pakvies į kitą regatą, būsiu daug vertingesnis junga. Juolab kad mus jau įšventino į jūreivius“, – sakė R. Sakalauskas.
Jis prisipažino, kad pirmomis dienomis nelengva buvo priprasti prie gyvenimo jachtoje. Jau pirmąją naktį teko užsidirbti keletą guzų, nes, miegant ant gultų, sunku buvo apsiversti ant kito šono – galva iš karto atsitrenkdavo į kajutės lubas. Ant denio kojos vis kliūdavo už virvių ar kablių, todėl buvo nusėtos mėlynių.
„Pabaigoje pats kūnas priprato prie tų išsilankstymų. Eidamas žinai, kad tą koją reikia patraukti, verčiantis ant šono žinai, kad reikia išsisukti“, – tikino jūreivis.
„Gabijos“ jungos ne tik mokėsi, tačiau sugebėjo padaryti laive perversmą. R. Sakalauskas juokavo, kad visi yra įpratę laive spartietiškai maitintis, kai pagrindinis patiekalas – makaronai. Šįkart jungos komandą maitino plovu, šiupiniu, šaltibarščiais, o paskutinę dieną net cepelinų pagamino.
„Kapitonas mūsų pastangas įvertino vienu žodžiu: „Nerealiai“. O iš šalia, krantinėje, stovinčių jachtų pradėjo šaukti, kad liautumės skleisti tokius kvapus, nes jie taip pat esą žmonės“, – su pasididžiavimu pasakojo junga.
POPULIARIAUSIA –
„GABIJA“
Kuršių marių regata į Nidą pritraukė labai daug žiūrovų. Norintieji galėjo apsilankyti visose lenktynėse dalyvaujančiose jachtose.
Populiariausios buvo dvi jachtos: „Tina“, priklausanti Premjerui A. Brazauskui, ir mažeikiškių „Gabija“, prie kurios fotografavosi ypač daug merginų.
K. Bartusevičius sakė buvęs maloniai nustebintas, kai juos, grįžtančius į Nidos prieplauką, ant molo pasitiko padavėja su padėklu alaus. Mergina negalėjo pasakyti, kas siunčia dovaną, tik perdavė, jog tai gerbėjų padėka. Vėliau įgulos nariai išsiaiškino, kas tie paslaptingieji gerbėjai.
Kiekvieną vakarą būdavo apdovanojami etapų nugalėtojai, dalyvius ir žiūrovus linksmindavo populiarūs mūsų šalies atlikėjai. Renginį vainikavo Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertas nuo Nidos prieplaukoje plūduriuojančios jachtos.
R. Sakalauskas prisipažino, kad po regatos grįžti į normalų gyvenimą yra gana sunku.
„Jūroje vėjas išpučia visas mintis. Galva pasidaro tuščia ir švari. Manau, kad tokios būsenos žmonės siekia medituodami. Apima nuostabus jausmas, kai praleidi savaitę kitame pasaulyje. Tačiau pats didžiausias įspūdis manęs laukė krante, kai, sugrįžus namo, kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Atsistojęs prieš veidrodį pamačiau, kad aš siūbuoju.
Anksčiau galvojau, kad tai – išsigalvojimas, pasirodo – tiesa. Organizmas pripranta prie bangavimo, o po to turi praeiti tam tikras adaptacijos periodas. Pats iš savęs juokiausi, ir kitiems juokingai atrodžiau“, – sakė vyriškis.
Virginija STEPONAVIČIENĖ
Vėjas, jūra ir burės – neišdildomas pojūtis.
Romualdo SAKALAUSKO nuotr.
