Antrus metus Mažeikių „Ventos“ vidurinėje mokykloje direktoriaujanti Ramunė Badaukienė pripažįsta esanti netradicinė vadovė. Maištingu būdu pasižyminti pedagogė nenori spraustis į visuomenės nustatytus rėmus. Ji neneigia esanti karjeros žmogus. Tą siekį paskatino kitų šalių mokyklose įgyta patirtis ir noras ją pritaikyti savame darbe.
Neseniai direktorė grįžo iš JAV, kur ją sužavėjo žmonių tolerancija, pagarba kitam.
NENORI ŽVELGTI SIAURAI
R. Badaukienė prisipažino labai norėjusi būti mokyklos direktore – žinojo, kad gali daugiau padaryti, nei iki tol darė. Seniai projektine veikla susidomėjusi pedagogė sakė esanti komandinės veiklos žmogus, todėl norėjusi į tą veiklą įtraukti daugiau žmonių. To negalėjusi padaryti dirbdama mokytoja.
„Pačiu laiku išvažiavau į užsienį ir pamačiau, kaip ten yra suvokiamas karjeros siekimas. Lietuvoje dažnai karjeros siekimas yra traktuojamas neigiamai. Tačiau tai yra natūralu! Taip turi būti! Mes juk ir vaikus skatiname siekti tikslo, savo jėgomis užsidirbti pripažinimą, o apsisukę kalbame prieš. Manau, karjeros žmones dažniausiai smerkia vidutinybės, nesugebančios nieko pasiekti. Tada iš pavydo pripaišo visokių neigiamų atspalvių, tačiau aš į tai nereaguoju. Tie, kurie mąsto šiuolaikiškai, niekada nepasakys, kad siekti karjeros yra blogai“, – kalbėjo R. Badaukienė.
Istorijos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja dirbusi Ramunė sakė, kad vidinis poreikis praplėsti akiratį jai atsirado pradėjus dirbti Savivaldybėje mero patarėja jaunimo klausimais. Moteris juokauja, kad tada jai lyg arkliui nukrito uždanga nuo akių – darbas Savivaldybėje išmokė bendrauti, paskatino dalyvauti projektinėje veikloje, atvėrė daugybę galimybių.
„Svarbiausia, išmokė nežvelgti į gyvenimą siaurai, kaip dažnai daro mokytojai. Dažniausiai jie mato vieną tikslą ir nesuvokia, koks įvairus ir neaprėpiamas yra gyvenimas. Sugrįžusi į mokyklą, supratau, kad nebegalėsiu dirbti kaip anksčiau. Neieškojau užnugario, tikslo siekiau savo darbu, baigiau magistrantūrą, kūriau ir vykdžiau įvairiausius projektus“, – pasakojo Ramunė.
NENORI BŪTI „ETALONINĖ DIREKTORĖ“
Visada linksmu būdu, gebėjimu bendrauti su jaunimu garsėjusi R. Badaukienė ir vadovaudama mokyklai nespraudžia savęs į kažkokius rėmus. Apskritai ji nenori būti „etaloninė direktorė“. Pedagogė įsitikinusi, kad standartinio mokyklos vadovo portretą sukūrė tie, kurie nemoka būti savimi bei yra įsitikinę, kad mokytojai ir mokiniai privalo jų bijoti.
„Žinoma, kai reikia, galiu užsidėti socialinę kaukę ir būti griežta. Tačiau kai kurie direktoriai užsideda tas kaukes ir pamiršta nusiimti. Be to, kartais ir po ta kauke sunku surasti žmogų. Esu įsitikinusi, kad direktorius nėra neklystantis robotas. Privalai parodyti, kad esi žmogus – galintis suklysti, kartais silpnas. Aš netramdau savo prigimties, kad galėčiau įsisprausti į kažkokius rėmus. Ir ačiū Dievui, kad aplinka nespėjo su manimi to padaryti. Visada buvau maištaujanti, net ir čia maištauju. Džiaugiuosi, kad nesu panaši į Gogolio žmogų futliare, kuris ir pats bijo, ir kitiems nori įskiepyti baimę“, – teigė direktorė, kurią labiausiai džiugina laisvi, linksmi, mokantys iš įvairių gyvenimo situacijų išsisukti moksleiviai.
IŠ VISUR PO TRUPUTĮ
Septynioliktus pedagoginio darbo metus skaičiuojančiai R. Badaukienei teko lankytis Anglijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Bulgarijos mokyklose. Neseniai grįžo iš JAV, kur buvo išvykusi antrą kartą.
„Kiekvienoje valstybėje kažką atrandu. Pavyzdžiui, Olandijoje man imponavo žmonių laisvė, sugebėjimas laviruoti tarp įvairių kultūrų. Anglijoje patiko konservatyvumas. Iš dalies jis man priimtinas, nes pats švietimas yra pakankamai konservatyvi sritis. Amerika, kaip sakoma, – demokratijos kalvė, o demokratija man labai patinka“, – vardijo Ramunė.
„Ventos“ vidurinės mokyklos direktorė jau seniai pamėgo projektinę veiklą. Pasak jos, kartais paprasti, kasdieniai darbai varo į neviltį, o projektai yra galimybė išplėsti veiklą, pasitikrinti savo gebėjimus kitose srityse.
Galimybę apsilankyti Los Andželo mokyklose, susitikti su vietos valdžia R. Badaukienei ir dar 5 šalies pedagogams suteikė dalyvavimas DID („Diskusijos demokratijoje“) projektas, kurį finansuoja Amerikos švietimo departamentas.
Pagrindinis šio projekto tikslas – tobulinti mokytojų, mokinių, švietimo politikų žinias apie demokratiją bei praktinius efektyvios diskusijos gebėjimus.
„Ventos“ vidurinės mokyklos dešimtokai, kaip ir Amerikos, Azerbaidžano, Čekijos moksleiviai, savo mokyklose ir internetu diskutavo apie tai, ar valdžia turėtų kontroliuoti smurtą žiniasklaidoje, ar balsavimas rinkimuose turėtų būti privalomas.
Direktorė papasakojo, kad vienas jos mokyklos dešimtokas savo darbe prisipažino anksčiau rūkęs. Nors vėliau vaikinas metė rūkyti, tačiau iki šiol dėl to nekenčia savęs.
„Amerikiečiams frazė: „Aš nekenčiu savęs“ labai baisi. Vos nuvažiavus į Los Andželą, jie mane pradėjo įtikinėti, kad tam vaikui reikalinga psichologo pagalba, kad mes turime kuo greičiau kažką daryti ir padėti jam. Apskritai ten mane sužavėjo žmonių bendravimas, sugebėjimas priimti žmogų tokį, koks jis yra, nieko neįžeisti“, – pasakojo direktorė.
TVARKA PRIVALOMA
R. Badaukienė sakė, kad visiška nesąmonė yra nuomonė, kad Amerikos moksleiviai mokyklose daro ką nori. Lankydamasi keliose įvairaus lygio Los Andželo mokyklose, pedagogė pastebėjo, kad ten daug dėmesio skiriama tvarkai, mokinių saugumui. Mokyklos, kuriose mokosi apie 3,5 tūkst. mokinių, yra aptvertos tvora, ant kurios kabo užrašas: „Viskas dėl jūsų saugumo“. Čia nuolat budi apsaugos tarnyba. Stebino mokyklose ir per pamokas bei per pertraukas tvyranti tyla.
„Pas mus tik kalbama apie prevenciją, ji lieka popieriuose. O ten konkrečiais darbais kovojama su narkotikais ir kitomis blogybėmis“, – sakė mokyklos vadovė.
Kadangi Amerikos mokyklos panašios į didžiulius kombinatus, mokiniai yra suskirstyti į tris srautus. Tuo metu, kai du srautai mokosi, vienas – atostogauja. Taip sprendžiamas patalpų stygiaus klausimas, ir niekas nesipiktina, kad atostogauti tenka sausio ar vasario mėnesį.
Beje, jeigu mokiniai mano, kad nepakankamai išmoko vieno ar kito dalyko, jie ateina to dalyko pakartoti į kitą srautą.
„Pas mus, paskyrus papildomus darbus, žmogus jaučiasi pažemintas, o ten mokiniai žinias gilina savo noru. Be to, mes, lietuviai, aimanuojame, jeigu į mokyklą reikia ateiti anksčiau ar išeiti vėliau. Ten jokių problemų nedaroma. Pavyzdžiui, mums į vieną mokyklą atvažiavus septintą valandą ryte, repetavo mokinių orkestras. Pasirodo, tai visiškai normalu“, – lygino direktorė.
Amerikoje vienoje klasėje mokosi po 45 mokinius, o pamokų trukmę nusistato kiekviena mokykla. Vienoje mokykloje pamoka trunka 57 minutes, kitoje – valandą.
„Ir nereikia sakyti, kad amerikiečių vaikai nieko neišmoksta. Jie tikrai nėra žioplesni už mus. Tikrai taip nėra“, – tikino pedagogė.
KIEKVIENAS TURI BŪTI SAVIMI
Amerikos mokyklose R. Badaukienę labiausiai sužavėjo pagarbūs mokinių ir mokytojų santykiai. Visur akcentuojama, kad kiekvienas turi būti savimi. Pavyzdžiui, vienos mokyklos koridoriuje kabėjo užrašai: „Būk toks, koks nori būti, tačiau ne toks, kokį tave nori matyti kiti“, arba „Norint, kad blogis nugalėtų pasaulį, reikia, kad geri žmonės nieko nedarytų“.
Per pamokas vaikai gali sėdėti su kepurėmis – mokytojai supranta, kad toks yra jų aprangos stilius, ir niekas jokių pastabų neduoda. Kiekvienas turi teisę rengtis taip, kaip nori.
Ramunė pasakojo, kad ten labai gerbiami ir mokytojai, tačiau ta pagarba labai šilta, o ne priverstinė.
„Mokytojai be galo šiltai bendrauja su mokiniais. Jie supranta vieni kitus, elgiasi kaip draugai. Mokytojas niekada vaikui nepasakys: „Pasitrauk, aš dabar užsiėmęs“. Jeigu vaikas kreipiasi į pedagogą, jis iš karto nutyla, pagarbiai išklauso, duoda atsakymą. Taip parodoma, kad ir vaikas taip pat turi elgtis. Mes dažnai norime, kad mus gerbtų, tačiau negerbiame savo vaikų. Manome, kad jie maži, neturi kompetencijos, todėl galime leptelti, ką norime“, – sakė R. Badaukienė.
Beje, vienoje mokykloje iš 3,5 tūkst. mokinių 12 merginų yra pagimdžiusios. Jų vaikučiams yra įrengtas vaikų kambarys, kur mamos palieka savo atžalas. Mokykla vaikučių priežiūrai samdo dvi aukles. Mokiniai, kurie ruošiasi būti pedagogais, ateina pažaisti su jais, o pedagogai lavina.
„Ten viskas nukreipta į žmogų“, – apibendrino direktorė, svajojanti nors dalelę tos patirties įgyvendinti savo mokykloje.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
