Skandinavijos įspūdžiai: dviračiai, lietūs ir nenusakomas grožis

Mažeikių turistų klubo nariai Rolandas Kunaika ir Vytautas Valantinas dar tebegyvena praėjusios vasaros įspūdžiais. Rugpjūčio mėnesį jie tris savaites keliavo dviračiais po Švediją ir Norvegiją. Vytautui tai buvo tik antroji kelionė į užsienį, tuo tarpu Rolandas keliauja jau per dešimt metų ir yra aplankęs daugelį Europos šalių. Šia aistra užsidegęs vyras į kelionę išsiruošia kasmet.


KELIONĖS
MARŠRUTĄ
SUDARĖ IŠ ANKSTO
Rolandas ir buvo šios kelionės iniciatorius. Jis į Skandinaviją vyko jau trečią kartą, iki tol du sykius su grupe dviračiais keliavo po Suomiją.
Šešių žmonių grupė: keturi vaikinai ir dvi merginos, kurių amžiaus vidurkis 35 metai, tarp jų keturi mažeikiškiai, rugpjūčio 1ąją susikrovė daiktus ir pajudėjo iš Mažeikių. Tilpo į vieną automobilį, dviračius pritvirtino ant jo stogo. Pasiekė Rygą, o po to keltu – Švedijos sostinę Stokholmą. Iš čia lietuviai nuvažiavo apie 600 kilometrų į šiaurę, ir pasiekė pradinį savo kelionės tašką. Apsistojo prie Are kurortinio miestelio ir tik tada sėdo ant dviračių.
Maršrutas buvo numatytas iš anksto. Viena savaitė turėjo būti skirta pažinčiai su Švedija. Keturias dienas visa grupė praleido kartu keliaudami dviračiais aplink įstabaus grožio ežerą. Dar vieną dieną visi kopė į pusantro kilometro aukščio kalną Areskutan. Po to vėl sėdo į savo automobilį, nuvažiavo iki Švedijos ir Norvegijos pasienio, ir netoli Roros miestelio išsiskyrė. Merginos ir du vyrukai automobiliu pasiekė Oslą, kurį labai norėjo pamatyti, ir pasuko atgal į Stokholmą. Po 10 dienų jie grįžo namo.
„Pagal mūsų planą taip ir turėjo būti. Visą trijų savaičių maršrutą įveikėme dviese su Vytautu, kuris, beje, užsiima dviračių prekyba ir remontu“, – pasakojo Rolandas, kuris šiaip su dviračiais neturi nieko bendra ir savo laiką skiria medžio darbams.
Nakvodami palapinėse, maistu apsirūpinę iš namų, ko pritrūko nusipirkę kelionės metu, jiedu po trijų savaičių iš Rygge oro uosto, esančio apie 80 kilometrų nuo Oslo, parskrido į Palangą.
NORVEGIJA ŽAVI KALNAIS
IR FIORDAIS
Norvegija – kalnų ir kalvų šalis. Vaikinai ją pervažiavo skersai – nuo rytų iki vakarų. Anot Rolando, pagrindinis jų kelionės tikslas buvo apžiūrėti fiordus. Iš vakarinės Norvegijos jie grįžo atgal į oro uostą, kuris yra beveik šalies rytuose. Iš viso dviračiais jie numynė apie 2000 kilometrų.
„Jeigu pasakytum, kad buvo lengva važiuoti dešimties laipsnių įkalne dešimt kilometrų, turbūt tikrai niekas nepatikėtų“, – šypteli Rolandas.
Ir taip kiekvieną dieną: užvažiuoji į kalną ir nusileidi. Aukščiausia kalva, kurią mažeikiškiai „šturmavo“, siekė 1300 metrų. Ten sniegas nenutirpsta ir vasarą.
„Kiekviena šalis – savita. Norvegija – savo atšiaurumu. Kai užvažiuoji į kalną, temperatūra siekia ne daugiau kaip penkis laipsnius šilumos. Be žieminės aprangos niekaip neišsiversi. Ypač tada, kai saulė pasislepia už debesies. O saulę ten pamatyti – tikra retenybė. Lyginant su Lietuva, galime sakyti, kad mes čia gyvename tropikuose.
Vis dėlto Norvegijos vaizdai, jos gamta užtraukia žadą visa to žodžio prasme“, – neslėpdamas susižavėjimo pasakoja pašnekovas ir akcentuoja, kad šios šalies kalnai aukščiausi ir klimatas atšiauriausias iš visų trijų Skandinavijos šalių.
KELIONĖJE
KOMFORTO NEIEŠKOJO
Vieną dieną mažeikiškiai paskyrė kelionei turistiniu laivu, plukdžiusiu juos Narroy fiordu, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Pasak Rolando, jis ypatingas tuo, kad tarp labai stačių kalvų yra tik siauras vandens ruožas.
Diena pasitaikė labai graži. Kadangi aplinkui ne atviri vandenys, o vis besikeičiantys gamtos vaizdai, tai laivo keleiviai tiesiog nebežinojo, į kurią pusę žiūrėti.
Sugrįžus iš kelionės ir žvelgiant atgal, iš nemaloniausios patirties labiausiai įstrigo trys dienos, kai be perstojo pliaupė lietus.
„Mini dviračio pedalus ir nežinai, kada visa tai baigsis. Visas dangus aptrauktas juodų debesų. Lietuvoje tokiu oru iš namų niekas ir kojos nekeltų. Būtų galima pagalvoti, kad atėjo pasaulio pabaiga. Perlijo visi mūsų neperšlampami drabužiai. Išdžiovinti juos buvo įmanoma tik ant kūno. Tad visas tris dienas važiavome visiškai šlapi. Apsistojęs nakvynei persirengi kitais drabužiais, o iš ryto ant savęs ir vėl tempi tuos pačius šlapius“, – apie kelionėje patirtus nemalonius pojūčius kalba pašnekovas.
Beje, vaikinai komforto neieškojo, nes juk ne dėl to ten važiavo. Jų tikslai buvo kitokie. Per dieną nuvažiavę maždaug po šimtą kilometrų, žygį baigdavo apie spetintą ar aštuntą vakaro. Tada ieškodavo, kur apsistoti.
Palapines dažniausiai tiesdavo prie kalnų esančiuose slėniuose. Skandinavijos šalyse statyti palapines valdiškoje žemėje leidžiama visur.
Daugiausia mažeikiškiai važiavo turistiniais nacionaliniais keliais, kurių Norvegijoje yra apie dešimt. Šalia tų kelių turistams yra įrengtos sustojimo aikštelės, tualetai, dušai. Tualetai, beje, nemokami. Aikštelėse yra ir stalai, prie kurių vaikinai sustodavo papietauti. Porą kartų tokiose aikštelėse jiedu įsikūrė ir nakvynei.
Kaip keliautojai pastebėjo, šiaurinė Norvegijos dalis yra rečiau gyvenama. O visoje Norvegijoje skaičiuojami penki milijonai gyventojų. Antra tiek žmonių gyvena Švedijoje.
DVIRAČIAIS KELIAUTI
REIKIA IŠTVERMĖS
Vaikinai žinojo, kad vykstant į tokią kelionę dviračiais reikia būti labai gerai pasiruošus. Sugrįžę jie gali tai dar kartą patvirtinti. Jeigu bijai nepatogumų, sunkumų, geriau nejudėk iš namų. Ypač jei tai kelionė dviračiais į kalnus.
„Ant dviračio vežėme apie 40 kilogramų svorio krovinį. Kalnuose su tokiu svoriu suvaldyti dviratį nėra taip paprasta. Atsisakyti patogios lovos ir tris savaites miegoti palapinėje taip pat nėra lengva. Teko girdėti iš kitų liūdnos patirties, kad po dešimties parų žygio prasideda sunkus laikas, kai ką net apima depresija: norisi į viską nusispjauti ir kuo greičiau važiuoti namo“, – dabar su šypsena prisimena Rolandas ir pripažįsta, kad nuovargis po šios kelionės iš tiesų buvo jaučiamas. Tačiau tas nuovargis malonus ir sveikas.
Vaikinas sako, kad įspūdžiai iš Norvegijos neišblės ir po metų. Tačiau mano, kad kitais metais vėl vykti į tokią pat kelionę būtų ankstoka. Reikia sugebėti išlaukti, kol tai, kas pamatyta ir išgyventa, susigulės tavyje, o ne dėti tarsi į skrynią ant viršaus naujų įspūdžių. Daug malonių pojūčių galima patirti ir keliaujant trumpesniais maršrutais, dar neišvažinėtais Lietuvos keliais ir takeliais.
„Svarbiausia – pailsinti smegenis, pakeisti aplinką ir patirti kažką nauja. Per pastarąją kelionę buvo visko. Netrūko nei adrenalino, nei ramaus pasisėdėjimo. Tačiau ne viską galima ir reikia išsakyti žodžiais. Kažką reikia palikti ir savyje“, – atsisveikindamas sako Rolandas.
Nuotraukos iš asmeninio albumo.: Plaukiant Norvegijos Narroy fiordu, laivą visą kelią lydėjo žuvėdros.

Rolandas vienoje iš Norvegijos plokštikalnių, pakilęs maždaug į vieno kilometro aukštį.

Kelias „Trolių laiptai“ – išbandymas kiekvienam vairuotojui..

Roros miestelis Norvegijoje, įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą, garsus savo senovine medine architektūra.

Oslo senamiesčio centras.

Vytautas prie vieno gražiausių Švedijos ežerų.

Rolandas pervažiavo vieną trumpiausių tunelių. Jie Norvegijoje gali siekti iki kelių kilometrų.

Švedijos senųjų gyventojų samių rezervatemuziejuje po atviru dangumi gyvenantys elniai nebijo lankytojų.

Švedija. Ant Areskutan kalno pusantro kilometro aukštyje sniegynuose vaikščioja elniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top