Svetimšaliai savanoriai domėjosi žolelių paslaptimis

Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės ūkyje viešėjo savanoriai iš įvairių pasaulio šalių. Darbo stovykloje jie ne tik sužinojo apie žolelių savybes, bet ir padėjo jas rinkti, tvarkyti žolynus.

POILSIS IR DARBAS

Įvairių šalių jaunimas iki trisdešimties metų gali dalyvauti įvairiose mainų programose, vasaros darbo ir pažintinėse stovyklose. Kadangi studentai patys apsimoka kelionės išlaidas, jie turi tvirtai nuspręsti, ką svečioje šalyje tikisi nuveikti, kokią veiklos sritį pasirinkti.
Ekologinio J. Balvočiūtės ūkio gamybos vadovas Rolandas Valaitis „Santarvei“ pasakojo, jog šiemet pirmą kartą jie nusprendė prisijungti prie užsienio studentams siūlomų objektų.
Jaunimui buvo pasiūlyta darbo ir pažintinė stovykla. Pirmiausia perteikiamos žinios apie žoleles, jų auginimą, priežiūrą, paruošimą arbatoms, o laisvalaikiu pasiūlyta aplankyti Viekšnių apylinkes, „Žvėrinčių“, Kryžių kalną.
Tokia dviejų savaičių patirtis sudomino dešimtį programos dalyvių. Dauguma jų iš Europos Sąjungos šalių, dvi studentės atkeliavo iš toliau – Kanados ir Taivano.
Be pažinties su Lietuva ir jos gamta, studentai šešias valandas per dieną darbavosi ūkyje: rinko, ravėjo žolynus, padėjo tvarkyti aplinką.
erčiame. Kiek jie nori, tiek patys geranoriškai dirba. Jie žinojo, kad atvažiuoja į atokų Lietuvos kaimą, tad atvažiavo tokie, kurie domisi gamta, biologija, botanika“, – pasakojo R. Valaitis.

PABĖGO
NUO MIESTO

Užsieniečių grupė buvo apgyvendinta Gudų pradinėje mokykloje. Savo buitimi ir maistu jaunuoliai rūpinosi patys. Jiems talkino Jaunimo savanoriškos veiklos centro paskirta vadovė.
Pakalbinti jaunimo teko eiti į iš toli geltonuojantį medetkų lauką.
„Kaip mylime šias gėles!“ – šmaikštaudamos nusijuokė ne pirmą dieną žiedelius skynusios merginos. Šis darbas, pasirodo, nėra toks paprastas ir įdomus.
Pasiteiravus, kodėl jie atvyko į Lietuvą, dauguma prisipažino čia besilankantys pirmą kartą, tad norėjo susipažinti su šių kraštų kultūra.
Beje, dauguma norėjo pabėgti iš miesto į kaimišką vietovę.
„Mes miestuose matome tą ritmą, bėgimą, kaip žmonės stresuoja. O čia – ramybė. Aš mėgstu gamtą, tad pasirinkau aplankyti ekologinį ūkį, kur daroma kažkas gero gamtai, ją puoselėja“, – patirtimi Gyvoliuose džiaugėsi iš Balkanų atvažiavęs vaikinas.
Jam pritarė ir studentė iš Taivano. Ji pasirinko žolelių ūkį, nes norėjo atsipalaiduoti ir mėgautis motina gamta.
„Europoje aš ne pirmą kartą, tad tikrai galiu pasakyti – aš tikrai myliu Europą ir Lietuvą!“ – šypsojosi taivanietė.
Tokiose tarptautinėse darbo stovyklose jaunimas susiranda bendraminčių ir tobulina anglų kabos įgūdžius. Tai irgi viena iš ūkio svečių įvardytų priežasčių, kodėl jie renkasi tokį būdą pažinti kitas šalis. Beje, daugumai tai ne pirmoji savanoriavimo patirtis.

KIEKVIENAM –
ASMENINIS
RECEPTAS

Savanoriai susibičiuliavo su vietos jaunimu, tad turėjo su kuo žaisti krepšinį, vakarais pasėdėti prie laužo. Su malonumu keliaudavo atsigaivinti šalia tekančioje Virvytėje.
Bet smagiausia jaunimui – pažintis su ponia Jadvyga ir jos vestas seminaras apie žoleles bei jų paruošimą ir vartojimą. Tai patenkino programos dalyvių troškimą sužinoti, kaip natūraliomis medžiagomis gydyti ligas.
„Jie tikrai labai viskuo domisi ir gerai atlieka pavestus darbus. Už tai įgyja žinių. Žinoma, jie pradėjo prašyti, kad daugiau paskaitų rengtume, bet nuolat negalime. Vasarą juk darbymetis, bet stengiamės duoti kuo daugiau“, – paaiškino ūkio gamybos vadovas R. Valaitis.
Jaunuoliams išvykstant iš Mažeikių rajono, žolininkė J. Balvočiūtės paruošė dovanų. Sužinojusi studentų negalavimus, ji kiekvienam paruošė po asmeninį arbatos receptą.

GARSINA
UNIKALŲ ŪKĮ

Ekologiško ūkio atstovas R. Valaitis pasakojo, jog pasikviesti savanorių nusprendė dėl savireklamos.
„Kai mūsų toks unikalus ūkis, taip mes duodame pasauliui žinoti, kad tokie esame“, – vieną iš tikslų įvardijo gamybos vadovas ir prognozavo, kad kitąmet čia taip pat šurmuliuos jaunimas iš užsienio šalių.
Tačiau ūkio vadovai susidūrė ir su rūpesčiais. Pavyzdžiui, laikantis higienos normų, jie negalėjo svetimšaliams organizuoti darbų patalpose – karpyti ar sijoti žolelių.
„Tam jie turėtų būti įgiję medicininę pažymą. Tad lietingu oru mums buvo sunkiau“, – pasakojo jis.
Be to, kadangi retai sulaukiama tiek daug pagalbininkų, todėl ne visiems darbams turi reikalingų įrankių.
„Kai kada jiems teko tik truputį pabandyti, kad pamatytų, kas tai per darbas. Pagrindinis darbas buvo laukuose: skynimas, ravėjimas, aplinkos tvarkymas. Skundų nesulaukėme“, – šypsodamasis „Santarvei“ sakė R. Valaitis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk: Savanoriai daugiausia laiko praleido laukuose: skynė, ravėjo žolynus, tvarkė aplinką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*