Vienoje gražiausių Ventos regioninio parko vietų, ten, kur Virvytė įteka į Ventą, pastatytas apžvalgos bokštas. Prieš keletą metų dešiniajame Virvytės krante buvo įrengtos poilsiavietės. Dar šiemet prie arkinio pėsčiųjų tilto per šią upę ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
BOKŠTO PASKIRTIS
DVEJOPA
Vieną balandžio pabaigos rytą į laukymę suvažiavo galingi vilkikai ir kranai, ir jau po pietų žalios spalvos apžvalgos bokštas stovėjo ant visų keturių atramų. Ne tik dėl grožio, bet ir tam, kad norintys galėtų sužinoti, iš kur pučia vėjas, ant bokšto viršūnės buvo „užsodinta“ raganą ant šluotos vaizduojanti vėtrungė.
Nuo apžvalgos bokšto galima gėrėtis ne tik nuostabiais gamtos vaizdais. Bokštas turi ir kitą paskirtį. Iš 12 metrų nuo žemės pakilusio statinio bus galima stebėti paukščius ir gyvūnus. Virvytės pakrantėse netrūksta bebrų, rečiau greta esančiame Santeklių miške pasitaiko stirnų, lapių. Neatsitiktinai šiame miške stūksanti kalva vadinama Lapkalniu. Upių santakoje ir jos apylinkėse gausu gegučių, lakštingalų, o iš retesnių paukščių yra pastebėti tulžiai, juodieji gandrai, prie vandens – praskrendantys paukščiai.
VIETA PASIRINKTA
NE ATSITIKTINAI
Bokšto statybos vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Anot Ventos regioninio parko vyr. specialisto informacijai Andriaus Almanio, bokštas stovi kaip tik toje vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metu buvo įrengti vokiečių ir Tėvynės apsaugos rinktinės gynybiniai apkasai. Kairiajame Ventos upės krante esančiose aukštumose 1944 metų rugpjūčio mėnesį buvo dislokuoti šios rinktinės Viekšnių, Zarasų, Akmenės ir Papilės būriai.
Šios vietos saugo ir dar senesnę istoriją. Pasak senų pasakojimų, Ventos ir Virvytės upių santakoje užkastas besitraukiančios Napoleono armijos lobis. Nežinia, tiesa tai ar ne, bet apie 1930 metus šioje vietoje kažko ieškojusios ir kasinėjusios net dvi prancūzų ekspedicijos.
POILSIAUTOJAI
ELGIASI NEDERAMAI
Ne taip seniai šis gražus gamtos kampelis buvo papuoštas ir kitokiais statiniais. Dešiniuoju Virvytės krantu einantis takelis veda medinių laiptų, kuriais kalno šlaitu galima pakilti į viršų, link. Truputį paėjus atsiduri regykloje, iš kurios atsiveria graži panorama – Virvytė čia savo vandenis atiduoda į Ventos glėbį.
Tiek šį objektą, tiek ir kitas poilsiavietes, pavėsines, laužavietes, sūpynes, kliūčių ruožus, skirtus vaikams ir išsidėsčiusius visu paupiu, įrengė, prižiūri ir tvarko Mažeikių miškų urėdija. Tam tikrą sumą įrenginiams, pritaikytiems žmonių poilsiui, skiria kiekviena urėdija.
Ten, kur prasideda ši poilsio zona, į žemę įkasti mediniai stulpeliai, įspėjantys, kad toliau važiuoti automobiliais nevalia. Kai buvo statomas bokštas, dalis šių stulpelių buvo išimti, kad galėtų privažiuoti sunkioji technika. Kol užtvara dar neatnaujinta, tuo naudojasi automobilių vairuotojai ir per pievą savo transportu braunasi iki pat pasirinktos poilsiavietės. Regioninio parko atstovas apgailestavo, kad žmonės nesupranta, jog taip elgtis nederėtų. Kaip nederėtų ir šiukšlinti, laužyti ir niokoti įrenginių.
ĮRENGS AIKŠTELĘ
AUTOMOBILIAMS
Sumanymą pastatyti apžvalgos bokštą dviejų upių santakoje parėmė Mažeikių rajono savivaldybė ir Mažeikių miškų urėdija. Ventos regioninio parko direkcijos užsakymu šio darbo ėmėsi uždaroji akcinė bendrovė iš Radviliškio. Bokšto pastatymas kainavo apie 18 tūkstančių litų.
A. Almanis sakė, kad dar šiais metais prie Virvytės tilto Ventos regioninis parkas numato įrengti ir maždaug 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Ji bus išklota specialia žvyro danga, tokia, kokia yra dengtos praėjusiais metais įrengtos aikštelės prie Žibikų pušyne esančio Meilės akmens ir Gyvolių piliakalnio.
Specialisto nuomone, skalda geriau įsikomponuoja į miško supamą aplinką ir labiau čia dera negu asfaltas.
Nuotr. Andriaus ALMANIO: Iš apžvalgos bokšto atsiveria graži panorama, patogu stebėti
šiose apylinkėse besiveisiančius žvėris ir paukščius.
