Vestuvinis žiedas – meilės ir priklausomybės simbolis

„Nešioti vestuvinį žiedą man nepatogu. Be to, kodėl visuomenei turiu demonstruoti, ar aš ištekėjusi? Žinau, kad esu ištikima“, – darbe ėmė diskutuoti kolegės, kai viena jų ironizavo, jog moteris, nenešiojanti vestuvinio žiedo, negerbia santuokos. Ir net gali būti vadinama pasileidėle.
Šis ginčas pastūmėjo pasidomėti, kokia vestuvinio žiedo reikšmė ir simbolika.

LIETUVIAI TUOKĖSI BE ŽIEDŲ
Remiantis archeologiniais duomenimis, žalvarinius žiedus Lietuvoje pradėta nešioti nuo pirmojo tūkstantmečio. Tuomet ant pirštų mūvimi žiedai buvo puošybos elementai, neva turintys magiškų galių. Tradicija apsimainyti žiedais per vestuves atsirado tik XVII amžiuje.
Muziejininkės Raimondos Ramanauskienės žiniomis, to paties amžiaus pabaigoje per sužadėtuves lietuviai jokių žiedų nenaudodavę. XIX amžiuje Mažojoje Lietuvoje jaunieji žiedą vienas kitam įteikdavo kaip dovaną.
„XVII amžiuje žiedų jau buvo, bet kas juos tada galėjo įpirkti? Tik turtingieji. Ir ką tu gali pasakyti atkasęs kaulus? Taip, yra matyti žiedų, bet ką jie reiškia, neaišku“, – svarstė pašnekovė.
Mažeikiuose dirbantis juvelyras Gediminas Bušma sako, kad žiedas kaip vestuvių simbolis atsirado dar senovės Egipte. Žiedu ant bevardžio dešinės rankos piršto buvo nurodoma šeiminė padėtis. Egiptiečiai tikėjo, jog nuo bevardžio piršto prasideda meilės arterija, vedanti tiesiai į širdį.
IMK ŠĮ ŽIEDĄ…
Anot etnologija besidominčios R. Ramanauskienės, žiedai nuo senovės yra vieni simboliškiausių papuošalų. Žmonės tikėdavo, kad žiedas yra amžinybės, nemirtingumo, gero gyvenimo simbolis.
Katalikų bažnyčios Santuokos sakramento apeigose jaunavedžiai, vienas kitam užmaudami vestuvinį žiedą, sako: „Imk šį žiedą – mano meilės ir ištikimybės tau ženklą“.
Anot Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos bažnyčios klebono garbės kanauninko Zenono Degučio, šie žodžiai ir atskleidža žiedo simboliką. Tai yra meilės ir ištikimybės ženklas.
„O kada žmonės tuokiasi prie altoriaus, susieja vienas kitą ir priesaika. Taigi žiedas talpina meilę, ištikimybę ir priesaikos laikymąsi“, – pakartojo klebonas.
LIUDIJA APIE PADĖTĮ
Žiedas ne tik simbolizuoja pasižadėjimą būti vienas kitam ištikimiems. Mokslininkai rašo, kad žiedas iki šių dienų mums pirmiausia yra papuošalas, liudijantis padėtį visuomenėje: šeiminius saitus, polinkį demonstruoti statusą, galią ir turtus.
Muziejininkė sako, jog ir šiandien mūvėdami vestuvinį žiedą žmonės apie save teikia tam tikrą informaciją. Seniau buvo manoma, kad kai vedę žmonės nenešioja vestuvinių žiedų, jie yra pasileidę, nori nuslėpti savo padėtį.
„ Aha, vadinasi, jie elgiasi bet kaip. Bet jei tave pamatys su žiedu, kitas nelabai lįs, nes kažkam priklausai. Negali tavęs bet kas merginti, vilioti. O ant kairės rankos nešiojamas žiedas – ženklas, kad esi išsiskyręs“, – pasakojo muziejininkė.
PAMESTI ŽIEDĄ – BLOGAI?
R. Ramanauskienė pridūrė, kad šiandien žmonės šių taisyklių nepaiso. Žiedų nenešioja patogumo dėlei. Tačiau kai kurie dar tiki prietarais, jog blogas ženklas yra nenešioti vestuvinio žiedo arba pamesti jį. Reiškia, kad santuoka turės liūdną pabaigą.
Šių dalykų nepaneigia ir dvasininkai. Klebonas Z. Degutis pabrėžė, kad tai yra psichologiniai dalykai, bendri daugumai religijų.
„Tokių dalykų negalėtume sieti nei su pagonybe, nei su katalikybe. Sakyčiau, kad pamestas žiedas yra kaip ženklas, kad kažkas santuokoje ar santykiuose krypsta ne į tą pusę. Tai yra kaip perspėjimas. Ir be religijos yra tam tikros jėgos“, – sakė klebonas.
MYLI IR BE ŽIEDO
Visai ką kita dvasininkas kalba apie tai, kad žmonės nemūvi vestuvinių žiedų. Esą vieni nepripranta, kitiems žiedas trukdo dirbti. Žiedas nenešiojamas abipusiu susitarimu.
„Tačiau ateina sekmadieniai, šventės, ir žmonės būtinai nešioja žiedus. Jokiu būdu nereiškia, kad nevertinama ištikimybė, meilė, priesaika. Jei žmonės atvėrė vienas kitam širdis, jie ir be žiedo lieka ištikimi ir mylintys. Visa, ką žmogus vertingiausia turi, yra širdy“, – akcentavo Z. Degutis.
Tokiai dvasininko pozicijai pritarė ir vestuvinius žiedus mažeikiškiams gaminantys juvelyrai. Anot jų, jei žmogus ištikimas savo vidumi, gyvena dėl šeimos, jokio skirtumo, jis nešioja žiedą ar ne.
„Bet jei žmogus žiedo nenešioja, kad kiti manytų, jog jis laisvas, blogai. Jis yra neištikimas“, – įsitikinusi juvelyrinius dirbinius gaminanti menininkė Rima Sadauskienė.
ŽIEDAS
YRA SKIRTAS NEŠIOTI
Juvelyras Gediminas Bušma tvirtina, kad vestuvinį žiedą reikia nešioti. Jis tam ir yra skirtas.
Kodėl mirusiesiems stato paminklą? Klausia pašnekovas. Juk jo visai nebūtina statyti. Tai esą priimta visuomenėje norma, kad taip turi būti. Galime ir kitą vestuvių simbolį sugalvoti, bet niekas to nedaro, nes jau yra sugalvota. Visiems tai yra priimtina, tik kai kurie bando išsiskirti, žiedą nešioti kitaip, nebūtinai ant dešinės rankos.
„Vestuvių žiedus žmonės mūvi ir ant kairės rankos. Taip neva arčiau širdies. Kiekvienas elgiasi taip, kaip jam patinka. Galima vestuvinį žiedą nešioti ir ant grandinėlės, ant kaklo pasikabinus. Taip būtų dar arčiau širdies. Ir kitam nebūtina aiškinti, kodėl taip elgiesi“, – svarstė vyriškis.
Santuokos apeigų liturgijoje rašoma, kad tuoktuvių žiedas užmaunamas ant dešinės rankos bevardžio piršto. Likus našlauti žiedas mūvimas ant kairės rankos bevardžio piršto.
„Taip turėtų būti. Tai ženklas, kad žmogus išsilaisvinęs nuo priesaikų, įsipareigojimų“, – nurodė dvasininkas.
KUO PAPRASTESNIS
ŽIEDAS,
TUO MAŽIAU PROBLEMŲ
Juvelyrai mano, kad demonstruoti savo padėties visuomenėje neturėtume. Esą išsiskyrusi moteris, kuri žiedą mūvi ant kairės rankos, bando atkreipti į save dėmesį. Dažnai ir jungtuvėms išsirenkamas įmantrus žiedas, kuriuo norima pasipuikuoti prieš kitus.
Vestuviniuose žieduose menininkai klientų prašymu atspindi jų gyvenimą, filosofiją. Žieduose galima netgi išskaityti informaciją apie vaikus, prabėgusius draugystės metus.
„Bet penkerius, šešerius metus dirbusi tą darbą pradėjau galvoti: į žiedus įsprausti vaikus, visus gyvenimo pėdsakus, viską pažymėti yra gryniausia nesąmonė ir komercija. Kuo daugiau į vestuvinį žiedą, kuris turi būti kaip tuščias lapas, prikrauni, tuo daugiau problemų atsiranda su žiedu ir gyvenime“, – sakė R. Sadauskienė.
Jos teigimu, pats geriausias vestuvinis žiedas yra lygus ir niekur nekliūvantis. Išsirinkus įmantrų žiedą ilgainiui paaiškėja, kad žmogus su juo negali dirbti, jis trukdo. Todėl žiedo nenešioja.
LAIMĖS NEATNEŠA
R. Sadauskienė įsitikinusi, kad rinktis kuo paprastesnį vestuvinį žiedą svarbu ne vien iš praktiškosios pusės. Santuoka, anot jos, nesusideda iš ypatingo žiedo ar puošnios nuotakos suknios. Tai esą tik laikini dalykai. Gyvenimo kokybė įsigijus prašmatnius žiedus nesikeis. Žiedui išleidus visas santaupas gyvenimas gali tapti net varganas.
„Namuose turiu mamos žalvarinį vestuvinį žiedą. Kartais jį užsidedu panešioti, nes man patinka jo forma, padarymas. Tikras klasikinis žiedas. Tėvai juos pirko vestuvėms neturėdami pinigų. Bet tai nieko nekeitė jų gyvenime“, – prisiminė pašnekovė.
Tačiau juvelyrai pripažįsta, kad žiedas vis dėlto yra turtas. Aukso gabalas, turintis vertę. Kuo storesnis žiedas, tuo brangiau sunkią dieną jį gali parduoti, išgelbėti brangų žmogų.
„Visada klientams sakau: geriau pirkite auksą, o ne sidabrą. Iškeisite į duonos kepalą“, – pabrėžė G Bušma.
ĮDEDA
DALELĘ SAVĘS
Kalbinti juvelyrai sako, kad tuokdamiesi žmonės negalvoja, jog žiedų nenešios arba išsiskirs. Jungtuvių dieną jiems tai yra pats svarbiausias dalykas.
Savivaldybės Metrikacijos skyriaus vedėja Bronė Nikitina patikino, jog nėra pasitaikę atvejų, kad jaunavedžiai santuoką įregistruotų neturėdami žiedų. Dažniausiai poros apsikeičia paprastais klasikiniais aukso žiedais, kartais – įmantresniais, juvelyrų gamintais papuošalais.
Menininkai prisipažįsta, kad vestuvių žiedą jie kuria su mintimi, jog jį žmogus nešios visą gyvenimą.
„Jeigu tikėsime, kad kiekvienas daiktas turi savo energiją, gali būti, kad darydamas papuošalą, perteiki savo pisichologinę būseną, savotiškai užkoduoji. Nenorom pagalvoji: kad šie žmonės ilgai ir laimingai gyventų“, – atviravo G. Bušma.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Juvelyrai tuoktuvėms pataria rinktis kuo paprastesnius žiedus. Įmantrūs ir brangūs žiedai laimės neatneša.