Greitosios pagalbos skyriaus žmonės atsisako ankstesnio sprendimo – savanoriškai pereiti dirbti pas privatininką
Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai pasiryžę visais galimais būdais priešintis privatizavimui. Jie atsisakė ankstesnio savo sprendimo pereiti dirbti į UAB „Euro pulsas“.
Žmonės teigė bendrovei palankų raštą pasirašę dėl to, kad pateko į apgaulės spąstus ir pajuto psichologinį spaudimą. 
PERSIGALVOJO
Rugsėjo 12 dieną Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai Savivaldybės merui ir Tarybos nariams įteikė kreipimąsi. Juo informavo ir savo parašais patvirtino sutikę pereiti dirbti į UAB „Euro pulsas“. Rašte teigiama, kad darbuotojai džiaugiasi, jog verslininkai įsteigė bendrovę greitosios medicinos paslaugoms teikti, kurios administracija planuoja per porą mėnesių nupirkti automobilius su reikalinga įranga, suremontuoti patalpas, pagerinti darbo ir socialines sąlygas. Antradienį „greitosios“ darbuotojai Savivaldybės merui, Tarybos nariams bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui surašė kitokio turinio raštą. Savo parašais jie patvirtino ir toliau norintys dirbti kaip Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys.
„Jeigu ir toliau jausime spaudimą, kreipsimės pagalbos į gyventojus, rinksime parašus, kad būtų patrauktos rankos nuo „greitosios“, – ryžtingai nusiteikę darbuotojai.
SVARSTYTI LAIKO NESKYRĖ
Antradienį Greitosios medicinos pagalbos skyriuje vykusiame susirinkime netrūko emocijų, aistrų. Darbuotojai pyko ant savęs, kad taip lengvai pasidavė įviliojami į pinkles.
„Poliklinikos direktorius Audrius Stankevičius informavo, kad galimas įstaigos bankrotas turės įtakos ir „greitajai“. Prasitarė, kad galime laiku nebegauti atlyginimų. Direktorius pasiūlė mums likti su juo ir pereiti dirbti į „Euro pulsą“, – darbuotojai prisiminė rugsėjo 12 dieną vykusį susirinkimą.
Jie tada bandę išsiaiškinti, kas yra jų „gelbėtojai“, t.y. naujojo „uabo“ akcininkai, tačiau atsakymo nesulaukę. Į darbuotojų norą patiems įsigyti akcijų buvę atsakyta, jog jie neturi tokių didelių pinigų.
„Nujautėme kažką negero. Prašėme leisti nors kelias dienas pamąstyti, tačiau mums buvo paaiškinta, jog nebėra laiko, yra ir daugiau norinčiųjų privatizuoti „greitąją“. Iš anksto paruoštą prašymą pasirašėme per dešimt minučių. Neišdrįsome pasipriešinti esamam ir būsimam vadovui“, – prisipažino darbuotojai, pridūrę, kad tik vienai felčerei užtekę drąsos nepasirašyti.
Darbuotojų teigimu, paskutinis lašas, paskatinęs juos imtis veiksmų, buvo rašinys „Santarvėje“, kurį perskaitę pasijuto atsidūrę dar didesnėje aklavietėje.
KALTINIMAI FELČEREI
Vaiką auginančią „greitosios“ vyriausiąją felčerę Ligitą Juškienę laikinai pavaduoja Janina Lukauskienė. Nuo rugsėjo 12 dienos Janina sėdi lyg ir ant dviejų kėdžių – yra ir UAB „Euro pulsas“ direktorė.
„Per vieną dieną tokie pasikeitimai neįvyksta. Neabejojame, kad Janina ir Stankevičius „greitosios“ privatizavimo planą buvo seniai surezgę. Kaip toliau dirbti su žmogumi, kuris yra direktorius bendrovės, nusitaikiusios mus privatizuoti“, – nepasitikėjimą felčere reiškė darbuotojai.
Ne vienas siūlė rinkti parašus, jog nesutinka dirbti su šia moterimi. Tačiau buvo nutarta kol kas palaukti. Tuo labiau kad nuo spalio mėnesio į darbą planuoja grįžti vyriausioji felčerė L. Juškienė.
„Santarvei“ J. Lukauskienė sakė kolektyvo neišdavusi. Kas yra „Euro pulsas“ akcininkai, žinanti tiek pat, kiek ir kolegos. Tikino, kad būti bendrovės direktore jos buvo paprašyta tik rugsėjo 12 dieną.
„Nesu aš jokia direktorė. Toks formalumas laikinas. Manęs paprašė padėti, negalėjau atsakyti“, – J. Lukauskienė nesutiko įvardinti prašytojo pavardės.
Moteris teigė, kad ji, kaip ir kolegos, nerimauja dėl „greitosios“ ateities. Tuo labiau kad mieste sklando kalbos apie įvairias verslininkų ir politikų grupeles, nusitaikiusias į pelningas paslaugas.
LIKIMĄ NORI SPRĘSTI PATYS
Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai neneigė, kad skyriaus materialinė bazė nėra labai gera. Opiausia problema – transportas.
„Tačiau kas mus nugyveno, ar ne Stankevičius? „Greitosios“ pelnas buvo naudojamas kitoms poliklinikos reikmėms, mūsų skyriumi susirūpindavo tik po audito apsilankymo“, – negailėjo kritikos L. Juškienė, kiti darbuotojai.
„Greitosios“ darbuotojai neatmetė galimybės, kad, poliklinikai subyrėjus, jiems teks spręsti savo likimo klausimą.
„Tačiau norime, kad „greitosios“ steigėjas – Savivaldybės taryba – pirmiausia atsižvelgtų į mūsų pageidavimus“, – teigė žmonės. Kai kurie jau ėmė svarstyti ir galimus tolesnės veiklos variantus.
PATARĖ PASIRŪPINTI GARANTIJOMIS
Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Virginija Vilimienė kritiškai vertino ketinimus privatizuoti „greitąją“.
„Negalima leisti verslininkams iš sveikatos priežiūros daryti biznį. Ši situacija apskritai kurioziška, neaišku, kas užsimojo imtis „greitosios“ paslaugų teikimo, kokia jų patirtis, ekonominė padėtis. Kodėl slepiami tikrieji akcininkai?“– stebėjosi „Mažeikių naftos“ profsąjungos tarybos pirmininkė.
Anot V. Vilimienės, jeigu verslininkai iš tikrųjų turi gerų ketinimų padėti „greitajai“, tai kam tas įsislaptinimas. Atvirkščiai, jie turėtų prisistatyti kolektyvui ir drauge aptarti darbuotojų socialines garantijas, jas surašyti į derybų protokolą.
A. Stankevičiaus žodinę informaciją, kad „Euro pulsas“ darbuotojams atlyginimus padidintų 5 proc., politikė pavadino nerimtu, nieko neįpareigojančiu pažadu.
REIKALINGAS VERSLO PLANAS
Telšių apskrities gydytojas Antanas Martusevičius „Santarvei“ paaiškino, kad, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, apskritys yra parengusios greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo planus.
Mūsų apskrities plane nėra numatyta kurti privačių greitosios medicinos pagalbos stočių. Tačiau, anot A. Martusevičiaus, tai nereiškia, kad privačių operatorių negalėtų būti.
„Norint paslaugos teikimą atiduoti į privačias rankas, reikia rimtų argumentų. Investuotojas turėtų pateikti verslo planą, numatyti konkrečias investicijas paslaugai teikti. Kaip kitaip žinosi, ar privati paslauga žmonėms bus geresnė“, – paaiškino A. Martusevičius ir nusistebėjo, kad „Euro pulsas“ to nepadarė.
NUMATYTI SAUGIKLIAI
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu greitosios medicinos pagalbos paslaugos teikimą koordinuoja ir organizuoja apskrities viršininkas, o tiksliau, jo įgaliota apskrities gydytojo tarnyba. Tam tikri saugikliai numatyti ir apskrities greitosios medicinos pagalbos teikimo plane. Pavyzdžiui, jame įrašytas punktas, nurodantis, kad, norint keisti „greitosios“ pavaldumą, stočių išdėstymą ir kitus dalykus, tai būtina derinti su apskrities gydytojo tarnyba.
Apskrities gydytojas atmetė įtarimus, kad stambūs investuotojai ar įtakingi asmenys gali savo naudai nulemti jo sprendimą. Tai nesąs vieno žmogaus sprendimas. Iškilus reikalui keisti planą, jis sušauktų planą rengusią darbo grupę.
Jeigu Savivaldybės taryba priimtų sprendimą, aplenkdama apskrities gydytojo tarnybą, A. Martusevičius pažadėjo, jog jį apskųstų apskrities viršininkui, Vyriausybės atstovui, sveikatos apsaugos ministrui.
„Mažeikiškius apgynėme nuo svetimų, bandysime apginti ir nuo savų, nors tai padaryti gali būti ir sunkiau“, – teigė apskrities gydytojas, prisiminęs ankstesnius verslininkų bandymus privatizuoti „greitąją“.
VERTINA ATSARGIAI
Daugelis šalies „greitųjų“ tebėra pavaldžios savivaldybėms. Viena kita privati brigada dirba Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje. Tačiau dar nė vienas „greitosios“ steigėjas nesiryžo perduoti visos paslaugos privatininkui.
„Pirminės sveikatos priežiūros centras yra viešoji įstaiga, t.y. ne pelno siekianti organizacija. Iš Ligonių kasos gautus visus pinigus ji gali išleisti tik „greitosios“ veiklai, o privatininkas dalį pinigų turės skirti pelnui“, – samprotavo A. Martusevičius, prisipažinęs, kad „greitosios“ paslaugų privatizavimą vertina atsargiai.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
