Greitosios medicinos pagalbos skyrius nori atsiskirti nuo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro ir įkurti atskirą viešąją įstaigą. Prieš privatizavimą sukilę darbuotojai pagalbos prašo rajono politikų.
TIKISI PAGALBOS
„Greitosios“ darbuotojai, atsisakę pereiti dirbti į UAB „Euro pulsas“, priešinasi galimam privatizavimui. Praėjusią savaitę kolektyvo prašymai buvo įteikti aštuonioms partijoms, Savivaldybės taryboje turinčioms savo atstovus.
„Greitosios“ darbuotojai jau buvo susitikę su penkių Savivaldybės frakcijų ir partijų atstovais ir jiems išsakė nuogąstavimus dėl savo ateities. Kolektyvas norėtų, kad „greitosios“ medicinos paslaugos liktų valstybinės.
„Greitosios“ uždirbti pinigai būdavo naudojami poliklinikos „skylėms lopyti“. Šiai įstaigai suskilus, atsiras dar daugiau finansinių problemų.
Mums sugrįš dar mažiau skyriaus uždirbtų pinigų. Atsiskyrę nuo poliklinikos, sugebėtume išgyventi savarankiškai“, – apie kolektyvo norą steigti viešąją įstaigą pasakojo „greitosios“ vyriausioji felčerė Ligita Juškienė.
Viešąsias įstaigas yra įkūrę nuo poliklinikų atsiskyrę Joniškio, Skuodo greitosios medicinos pagalbos skyriai. Mažeikiškiai domėjosi jų patirtimi: kolegos iš kaimyninių rajonų patenkinti.
PASIRAŠĖ SAVO NORU
Anot Greitosios medicinos pagalbos skyriaus profsąjungos pirmininkės Liudos Veselienės, kolektyvas pavargo nuo užkulisinių ir neskaidrių kai kurių verslininkų ir politikų veiksmų siekiant privatizuoti šias paslaugas. L. Juškienė ir L. Veselienė neslėpė ir pačios patyrusios spaudimą.
„Kai kuriems politikams ir verslininkams atrodo, kad mes kolektyvą nuteikėme prieš privatizavimą. Mes nesame tokios svarbios, kad galėtume turėti įtakos kolektyvo daugumai“, – replikavo L. Veselienė ir pridūrė, kad prašymą dėl viešosios įstaigos steigimo iš 46 darbuotojų pasirašė 35.
(„Santarvei“ iš kai kurių politikų taip pat yra tekę girdėti, esą labiausiai vandenį drumsčiančios dvi moterėlės. Kad keli darbuotojai apgaudinėja „greitosios“ kolektyvą, vakar teigė ir UAB „Euro pulsas“ įgaliotasis akcininkas Liutauras Juška.)
NUOMONĖS NEPAKEITĖ
„Greitosios“ darbuotojai, rugsėjo mėnesį sutikę pereiti dirbti į UAB „Euro pulsas“, ketinantį teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, po geros savaitės savo parašų atsisakė. Anot jų, parašai tada buvę išgauti „apgaulės ir psichologinio spaudimo būdu“.
„Euro pulsas“ įgaliotasis akcininkas L. Juška bandė įkalbėti darbuotojus persigalvoti. Kolektyvui raštu buvo pateikti akcininkų įsipareigojimai ir garantijos. Jos buvo keistos, papildytos, atsižvelgiant į darbuotojų pastabas.
Žadama darbuotojams 8 proc. padidinti darbo užmokestį, juos apdrausti civilinės atsakomybės draudimu ir nuo nelaimingų atsitikimų darbe, per 3 mėnesius pasirašyti kolektyvinę sutartį, visus klausimus spręsti suderinus su darbuotojais ir profesine sąjunga.
Verslininkai, pretenduojantys privatizuoti „greitąją“, darbuotojų nesuviliojo ir siūlymu patiems išsirinkti „Euro pulso“ direktorių.
„Viešai įvardijami trys „Euro pulso“ akcininkai (A. Juška, Tomas Ungeitis ir Vilmantė Staškienė – B.R.). Tačiau neabejojame, kad už jų stovi kiti žmonės ir jų pinigai. Negalime nerti į nežinomybę“, – paaiškino kolektyvo apsisprendimo motyvus vyr. felčerė L. Juškienė.
KETINIMŲ NEATSISAKO
UAB „Euro pulsas“ atkaklumu nenusileidžia greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojams. Jau kitą dieną po to, kai šie pagalbos kreipėsi į politikus, „greitąją“ ketinę privatizuoti verslininkai prašymą surašė Savivaldybės merui. Jie sutiko atsisakyti monopolisto padėties ir prašo leisti teikti alternatyvias greitosios medicinos pagalbos paslaugas.
„Sveika ir sąžininga konkurencija tarp dviejų paslaugų teikėjų suteiks mažeikiškiams galimybę gauti aukščiausios kokybės medicinos pagalbą“, – „Santarvei“ teigė L. Juška.
„Euro pulsas“ įsipareigoja įsteigti dvi brigadas ir investuoti ne mažiau kaip pusę milijono litų: nupirkti 3 naujus automobilius, įrengti patalpas su reikalinga buities įranga ir kt.
TEKTŲ UŽLEISTI VIETĄ
Vyr. felčerė L. Juškienė neabejoja, kad kvalifikacija ir patirtimi „greitosios“ darbuotojai sugebėtų konkuruoti su privatininkais. Kai kurie felčeriai šioje tarnyboje dirba po kelias dešimtis metų. Tačiau dėl naujų „Euro pulso“ planų „greitojoje“ tvyro nerimas, baimė likti be darbo. Darbuotojai prašo mažeikiškių supratimo ir palaikymo.
Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, mūsų rajoną aptarnauja keturios „greitosios“ brigados. Patenkinus „Euro pulso“ prašymą, tektų mažinti valstybinės greitosios medicinos pagalbos apimtis.
„Neneigiame, kad „greitosios“ automobiliai seni. Tačiau greitoji medicinos pagalba nėra tik automobiliai. Jeigu su poliklinika nereikėtų dalytis uždirbtais pinigais, sugebėtume nusipirkti ir naujus automobilius“, – įsitikinusi vyr. felčerė L. Juškienė.
DARBĄ VERTINO GERAI
„Kuo blogas variantas dabar? Kam keisti tai, kas gerai funkcionuoja. Tuo labiau kai dėl greitosios medicinos pagalbos koncepcijos nėra aiškios pozicijos šalies mastu“, – savo nuomonę išsakė Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė.
„Greitosios“ darbo vienas iš pagrindinių vertinimo kriterijų yra atvykimo į iškvietimo vietą laikas. Anot Savivaldybės gydytojos, mažeikiškiai nustatytų normatyvų nepažeidžia.
I. Vaicekavičienės teigimu, mieste įsikūrus dviem paslaugos teikėjams, gali kilti problemų.
„Kaip nustatyti aptarnaujamas teritorijas, kiek bus dispečerinių, kokiais numeriais žmonės galės skambinti ir panašiai“, – kylančius klausimus vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad Sveikatos apsaugos ministerija kalba apie paslaugos centralizavimą, t.y. vienos „greitosios“ dispečerinės kūrimą apskrityje.
LEMS POLITIKŲ SPRENDIMAS
„Greitosios“ darbuotojai nori dirbti ramiai, o tam, anot jų, reikalingas politikų sprendimas dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugos teikimo.
Savivaldybės gydytoja I. Vaicekavičienė paaiškino, kad startinį sprendimą priima Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetas.
Tarybos narė, AB „Mažeikių nafta“ profsąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė replikavo, kad verslininkai, norintys privatizuoti „greitąją“, ne nuo to galo pradėjo.
„Jie gąsdina, spaudžia, įkalbinėja „greitosios“ darbuotojus. Pirmiausia savo planus reikėtų pristatyti politikams“, – teigė V. Vilimienė.
VERTINA SKEPTIŠKAI
Komiteto pirmininkė R. Lidžiūtė prasitarė, kad „Euro pulsas“ – ne vienintelis pretendentas į „greitąją“. Po publikacijų spaudoje apie „greitosios“ privatizavimą, vėl pasirodė vilniškė UAB „Ambulansas“, prieš gerus metus pareiškusi norą privatizuoti mažeikiškę „greitąją“.
„Sveikatos komitetas kol kas nėra gavęs nė vieno oficialaus prašymo. Prieš priimdami sprendimą, įvertinsime verslo planus, galimybes teikti geresnes paslaugas ir kitus svarbius dalykus“, – paaiškino komiteto pirmininkė.
R. Lidžiūtė skeptiškai vertina greitosios medicinos pagalbos skyriaus norą kurti viešąją įstaigą, kurios dalininkė būtų Savivaldybė.
„Šis noras labiau emocinis. Reikalingas žmogus, kuris imtųsi lyderio vaidmens. Reikia įveikti daug sunkių kelių: pakeisti įstatus, gauti licenciją, pasirašyti sutartis su Ligonių kasa. Tokio žmogaus „greitoji“ neturi, – pastebėjo politikė. Ir pridūrė: – Kokia prasmė steigti atskirą įstaigą? Jai prižiūrėti bus reikalingas ir atskiras biurokratinis aparatas: administracija, buhalterija“.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
