„Mažeikių naftos“ remonto mechaninio cecho darbuotojai kreipėsi į bendrovės vadovus prašydami padidinti remonto darbų įkainius ir valandinį atlygį. Profesinės sąjungos lyderiai derasi su administracija dėl atlyginimų kėlimo grafiko iki 2012 metų visiems bendrovės darbuotojams.
OFICIALIŲ PAREIŠKIMŲ
NEGAUTA
Vakar šalies žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad trečdalis remonto mechaninio cecho darbuotojų žada išeiti iš įmonės, jei atlyginimai nebus padidinti.
Bendrovės viešųjų ryšių direktorius Rosvaldas Gorbačiovas „Santarvei“ sakė, kad apie trečdalio cecho ar kitokio dydžio specialistų grupės pasiryžimą palikti įmonę negirdėjo nei bendrovės vadovai, nei profsąjungų lyderiai, nei personalo tarnyba.
„Tai galėjo būti vieno ar poros žmonių spontaniškas pasisakymas“, – spėjo direktorius. Jis akcentavo, kad dialogas tarp profsąjungų ir administracijos dėl atlyginimų didinimo periodiškai vyksta. Tačiau, pasak R. Gorbačiovo, tai nėra lengvas ir greitas procesas: „Šiuo atveju svarbiausias dalykas – suderinti trijų šalių: akcininkų, administracijos ir darbuotojų – interesus. Bet kokios bendrovės išlaidos turi būti paskaičiuotos ir motyvuotos. O po gaisro, kaip žinia, „Mažeikių nafta“ išgyvena ne pačius geriausius laikus“.
YRA VILTIES SUSITARTI
Bendrovės profsąjungų tarybos pirmininkė Virginija Vilimienė „Santarvei“ sakė, kad atlyginimai, jų suvienodinimas – sena problema. Naujajam „Mažeikių naftos“ vadovui jau pateiktas pasiūlymas, kaip kelti darbuotojų atlyginimus iki 2012 metų. Profsąjunga tikisi pasiekti susitarimo, kuriame atlyginimų didėjimas procentais būtų numatytas kiekvieniems metams. „Žmonės turi žinoti, ar sieti savo ateitį su „Mažeikių nafta“, ar ieškotis darbo kitur“, – sakė profsąjungos lyderė.
Pasak V. Vilimienės, susitikimai su bendrovės vadovu teikia vilties, kad situacija pasikeis – „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Marekas Mročkovskis pripažino, kad padėtį reikia ištaisyti.
PRAEITIS NEBUVO ŠVIESI
V. Vilimienė mano, kad vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas – 3,5 tūkstančio litų per mėnesį neatspindi tikrosios gamyboje dirbančių žmonių padėties. Kvalifikuoti darbininkai gauna nuo 1500 iki 2000 litų per mėnesį. Tų darbininkų, kurie „Mažeikių naftoje“ yra įsidarbinę anksčiau, atlyginimai nekinta jau daugelį metų. Nevienodas tų pačių pareigybių, tos pačios kvalifikacijos žmonių darbo apmokėjimas.
Pačiu sudėtingiausiu laikotarpiu profsąjungos lyderė vadina „Jukos“ valdymo metus, nors darbuotojai bendrovę ėmė palikti dar „Williams“ laikais.
„Amerikiečiai bent jau pasiūlė pinigų. 202 įmonės darbuotojai, sutarę dėl kompensacijų, paliko įmonę, už tai gavo iki 21 vidutinio atlyginimo dydžio išmokas. O su „Jukos“ atstovais iki galo susitarti nepadėjo nei kreipimaisi, nei piketai, atlyginimai kildavo 2–4 procentais per metus“, – santykius su buvusiais mažeikiškių darbdaviais užsieniečiais komentavo V. Vilimienė.
Ne pirmą kadenciją profsąjungos tarybai vadovaujanti moteris neslepia turinti vilčių, kad šįsyk pasiseks susitarti dėl abi puses tenkinančių sąlygų. Tai tikimasi padaryti dar iki Naujųjų metų. Pagal Kolektyvinę sutartį, prieš prasidedant kalendoriniams metams profsąjungos ir administracija turi susitarti dėl atlyginimų pakėlimo. Šįsyk profsąjungos taryba viliasi susitarti penkmečiui į priekį.
KVALIFIKUOTI
DARBININKAI NUVERTINAMI
Vytautas Jašinskis, dirbantis remonto mechaniniame ceche ir darbininkų interesams atstovaujantis bendrovės profesinės sąjungos taryboje, nusiteikęs pesimistiškiau. Jis vakar „Santarvei“ sakė, kad eiliniai įmonės žmonės jau seniai suprato, jog „Mažeikių nafta“ – ne aukso kasykla, todėl ir išeina į kitas rajono įmones ar išvažiuoja iš šalies. Pavasarį cechą paliko trisdešimt žmonių, o jei bendrovės vadovybė nesiims spręsti atlyginimų problemos, eis iš darbo ir kiti.
„Žmonės susiranda geriau mokamus darbus. Vienas išeina, randa gerą vietą, pasikviečia dešimt, tie dešimt vėl praneša buvusiems kolegoms, kur galima gerai uždirbti. Mes rinkai reikalingi“, – sakė ceche staklininku dirbantis V. Jašinskis.
Pasak cecho profsąjungos lyderio, atlyginimų skirtumas rinkoje akivaizdus. Jo buvę kolegos kitose Mažeikių įmonėse uždirba apie 4000 litų per mėnesį, išvykę į ES šalis gauna iki 10–15 tūkstančių.
12 metų gamykloje dirbantis mažeikiškis sako, kad jo kolegos už valandą gauna vidutiniškai 12,5–14,5 lito. Tokiam darbininkui „į rankas“ per mėnesį tenka 1500–2000 litų. Pastaruosius dešimt mėnesių darbininkams tenka itin didelis krūvis, retas kuris dirba mažiau nei 12 valandų. Tai, V. Jašinskio nuomone, ydingos bendrovės personalo politikos padariniai.
Jis prisimena 2005-ųjų pavasarį vykusį piketą prie „Mažeikių naftos“. Tada įmonės valdžia į darbininkų bandymus kovoti už savo teises žiūrėjo be didelio nerimo. Esą pašūkaus, pamitinguos ir išsiskirstys. „Penkerius metus stovime vietoje“, – sakė darbininkas.
POLITIKAI ŽAIDŽIA
Vietinius darbuotojus erzina nelygybė – ir anksčiau, ir prasidėjus gamyklos kapitaliniam remontui įmonės vadovų požiūrio į savus specialistus ir atvykėlius skirtumas akivaizdus. V. Jašinskis teigė, kad mažeikiškiai įmonėje dirba, gaudami 3 eurus už valandą, toks pat užsienio specialistas pasiima 20 eurų.
„Šito mes niekaip nesuprantam, nes lietuvis, išvykęs uždarbiauti kitur, vargiai ar gali tikėtis didesnės algos už vietinį specialistą. O pas mus viskas atvirkščiai“, – sakė V. Jašinskis.
Cecho profsąjungos lyderis pastebėjo, kad lygių galimybių problema domėjosi ne vienas politikas, buvo jų atvykę ir iš Seimo, tačiau rezultatas niekinis.
„Keistas valdžios žmonių požiūris, jie tik reklamą sau pasidaro, lankstinukų prigamina su užrašais, kad kovoja prieš emigraciją. Iš tikrųjų niekas neskatina mūsų pasilikti, neišvažiuoti, gal net priešingai – stumia. Todėl žmonės ir ieško, kur jiems geriau. O mūsų gamykla tokia, kokiai sugalvojęs iš gatvės ar darbo biržos specialistų nepririnksi“, – tvirtino V. Jašinskis.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo: Dėl gamyklos darbuotojų atlyginimų sutarta derėtis po kapitalinio remonto.
