„Adaptuotas“ vaikas: direktoriui – džiaugsmas, mokytojui – vargas

Specialiųjų poreikių vaikai į mokyklą atneša daugiau lėšų, tačiau sukelia galvos skausmą pedagogams. Šie, būdami be atitinkamo išsilavinimo, ir už „kapeikas“ turi rašyti atskiras programas.
Specialiosios mokyklos vadovai pastebi, kad nemaža dalis tokių vaikų galėtų mokytis pas juos.

DIDESNĖS LĖŠOS
„Mokytojai mano vaiką vadino atsilikėliu, sakė, jog negali mokytis kartu su klase, todėl jam reikia mokytis pagal adaptuotą programą. Tačiau specialistai Mažeikiuose paaiškino, kad vaikas mokytis yra pajėgus. Gal adaptuoti vaikai atneša daugiau pinigų, kad mokytojai taip spaudžia?“ – „Santarvės“ teiravosi berniuko mama.
Ji patikino, kad tokį nemalonų spaudimą jautė metus, o pervedus vaiką į kitą mokyklą situacija pasitaisė.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ paaiškino, kad specialiųjų poreikių vaikai su intelekto ar elgesio sutrikimais mokomi pagal modifikuotas arba adaptuotas ugdymo programas.
Vedėjas patvirtino, kad šie vaikai į mokyklą mokinio krepšelio lėšų atneša trečdaliu daugiau.
„Jie gauna papildomą procentą, be to, pagal vieną iš tvarkų, adaptuotas vaikas klasėje yra skaičiuojamas kaip du vaikai,“ – teigė vedėjas.

SAUGO MOKINIŲ SKAIČIŲ
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė „Santarvę“ patikino, jog būtent šia tvarka kartais piktnaudžiauja mokyklų administracijos.
Pedagogė pasakojo atvejį, kada kaimo mokyklą lankantis penktokas dar nemoka rašyti ir skaityti. Alkoholiu piktnaudžiaujanti motina, užuot kreipusis pagalbos vaikui ir ieškojusi galimybės išvežti mokytis jį į specialiąją mokyklą, nieko nedaro, jis paliekamas mokykloje egzistuoti, oficialiai – mokytis pagal adaptuotą ugdymo programą.
„Aš jau sakiau: nebūkite bjaurūs, atiduokite tą vaiką į internatą, kur specialistai su juo dirbs. O dabar mokykla jį specialiai laiko metai iš metų, nes kaime jis skaičiuojamas kaip du vaikai. Įsivaizduokite: išlaikomas klasės komplektas! Ir visi laimingi,“ – stebėjosi J. Čejauskienė.
Profesinės sąjungos atstovė patvirtino, kad tai ypač aktualu, kada kasmet mažėja mokinių, ir kaimo mokykloms gresia išnykimas.

KONSULTUOJA KOLEGAS
Mažeikių specialiosios mokyklos direktorius Valentinas Semčenko „Santarvę“ patikino, kad nemažai bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių specialiųjų poreikių vaikų galėtų lankyti jų mokyklą. Diagnozė tiktų, tačiau šie vaikai reikalingi tų mokyklų administracijai.
„Mes pradedame žiūrėti ne į žmogiškąjį faktorių, o grynai į pinigus. Ir kol tas vaikelis yra pradinėse klasėse, jis kuo puikiausiai egzistuoja, nekelia problemų. O po to jam atsibosta, juk jis nieko nebesupranta, pradeda kelti pedagogines problemas: nebelankyti, siuntinėti ant trijų raidžių. Ne vieną pavyzdį turime, kada priėmėme vaiką į dešimtą klasę, nes buvo išmestas iš bendrojo lavinimo mokyklos. Atėjo su ta pačia diagnoze, ir jis mums tiko,“ – pasakojo direktorius.
V. Semčenko sakė, kad dėl darbo su specialiųjų poreikių vaikais kartais tenka geranoriškai konsultuoti kolegas iš kitų mokyklų.
Įstaigos vadovas viliasi, kad ši pagalba netrukus bus oficiali. Mokykla dalyvauja konkurse dėl įstaigos pertvarkymo ir metodinio centro įsteigimo.

GAUNA „KAPEIKAS“
Švietimo skyriaus duomenimis, vaikų, besimokančių pagal modifikuotą ar adaptuotą programą, yra kiekvienoje mokykloje. Pagal kiekvieną atskirą atvejį, vaikas palengvintas užduotis gauna arba visose pamokose, arba keliose. Pavyzdžiui, pasitaiko vaikų, kurie kartu su klase puikiai rašo diktantus, tačiau jie sunkiai suvokia tiksliuosius mokslus.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus pripažįsta: mokyklų administracijai šie vaikai gal ir naudingi, tačiau mokytojams – ne.
Kiekvienu atveju bendrojo ugdymo programą šiems vaikams pritaikyti privalo būtent pedagogai. Už šį darbą jie gauna simbolišką, kaip J. Čejauskienė apibūdino, „kapeikinį“ priedą prie atlyginimo.
„Ir čia tik mokytojo atsakomybės dalykas. Kaip mokytojai žiūri į savo darbą? Taip ir yra: kam kruopščiai ruoštis, jei niekas nemoka. Ne paslaptis, kad kai kuriose mokyklose ir adaptuotas, ir modifikuotas, ir normalus mokinys mokosi tą patį,“ – dėl situacijos apgailestavo A. Stonkus ir pridūrė, kad kiek įmanoma, pedagogų darbą stengiasi kontroliuoti.

TIKRINA SPECIALISTAI
Darbą su specialiųjų poreikių vaikais prižiūri ir Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Būtent jie bei gydytojas neurologas pateikia išvadą, kuri lemia, kaip vaikas turi mokytis: pagal adaptuotą ar modifikuotą programą.
Tarnybos direktorė Salvinija Lukšienė paaiškino, kad adaptuota programa skiriama vaikui su intelekto sutrikimu. Programą pedagogas turi lengvinti tol, kol vaikas suvoks medžiagą ir nebegaus neigiamo įvertinimo. Modifikuota programa dažniausiai reikalinga vaikams, turintiems emocinių, elgesio sutrikimų. Jiems nereikia specialios programos, o užduotys lengvinamos minimaliai, pavyzdžiui, jie gali naudotis skaičiuokle ar taisyklių rinkiniu.
Ar vaikas gali pereiti mokytis pagal bendrąją ugdymo programą, specialistai vaiką tiria ketvirtoje ir aštuntoje klasėje. Jeigu vaikas daro pažangą, dėl programos pakeitimo pedagogai gali kreiptis bet kuriuo metu.
S. Lukšienė „Santarvei“ sakė, kad mokyklas aplanko ir pedagogų sudarytas programas tikrina dažnai. Psichologė apgailestavo, kad ugdymo pagal individualiąsias programas procesas vyksta labai minimaliai.
„Suteikiame rekomendacijas, medžiagą, priemones, paruošiame „nuo – iki“. Tos mokyklos sulaukia pagalbos ir konsultuojasi, didžioji dalis mokyklų turi specialistus, jie žino apie tokias problemas ir drąsiai vaikus gali konsultuoti. Tik nežinau, ar jiems laiko pritrūksta, ar motyvacijos…“ – pastebėjo tarnybos vadovė.

TRŪKSTA LĖŠŲ
Švietimo darbuotojai laukia naujojo Švietimo įstatymo, kuriame, kaip jie viliasi, bus iki galo sureguliuotas darbas su specialiųjų poreikių vaikais.
„Kažkada buvo garsus šūkis „integruokime“. Visi gyrė, kad reikia integruoti. Čia tas pats, kaip su sriuba: visi gyrė, kad tai sveikas maistas, o dabar jau nebe. Bet gyvenimas parodė, kad integracija turi turėti savo ribas,“ – neigiamai reformą vertino Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus.
Visi „Santarvės“ pašnekovai apgailestavo, kad adaptuoti specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimo mokyklose trukdo lėšų stygius.
„Mūsų valstybė labai mėgsta daryti reformas iš oro, nepagrįstais pinigėliais. Jeigu nori, kad žmogui pagerėtų, reikia įdėti pinigų. Mes neturime normalių vadovėlių, skirtų šiems vaikams. Mes programas turime rašyti patys, neturėdami tam išsilavinimo. Mes labai norime padaryti, kad kalvis dar būtų ir melžėjas,“ – piktinosi J. Čejauskienė ir prisiminė, kad tuometinė švietimo ir mokslo ministrė prisipažino, jog ši reforma nepasitvirtino.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: A. Stonkus mano, kad ne visi mokytojai atsakingai ruošia specialiąsias programas.