Po trijų savaičių socialinio projekto „Auksinė širdis“ dalyviai, laižuviškių Ščukauskų šeimyna, sunkiai atpažino pasikeitusius savo namus.
Projekto organizatoriai tikina, kad tuo pagalba šeimai nesibaigs. Svarbiausia – užtikrinti sąlygas keturioms atžaloms augti.
NETEKO ŽADO
Prieš tris savaites „Santarvė“ rašė, kaip Ščukauskų šeimai lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad jie dalyvaus projekte „Auksinė širdis“.
Tąkart gyvenimo negandų talžomai laižuviškių šeimai buvo pasiūlyta kelioms savaitėms palikti namus. Kol šeima gyveno Mažeikiuose bei atostogavo Vilniuje, būstą Laižuvoje atnaujino prie projekto prisijungusios bendrovės „ORLEN Lietuva“ bei Mažeikių verslininkų sąjungos sutelktos pajėgos.
Ketvirtadienio pavakarę į savo namus grįžę laižuviškiai juos vos atpažino.
„Eina sau!“ – vaikščiodami po pasikeitusius kambarius vis kartojo šeimos atžalos.
Žado neteko ir viena keturis vaikus auginanti I. Ščukauskienė.
„Nesitikėjome…“ – tyliai prasitarė sutrikusi moteris.
Kas buvo lankęsi Ščukauskų namuose iki projekto, tie pamatė akivaizdų skirtumą. Iš džiaugsmo, kaip pasikeitė namai, aikčiojo ir būrys laižuviškių bendruomenės narių bei vaikų klasės draugų – tie patys, kurie prieš tris savaites šeimą išlydėjo.
DARBAI UŽTRUKO
Susirinkę verslininkai tikino norį sunkiai gyvenančiai šeimai suteikti galimybę kabintis į gyvenimą.
Mažeikių verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Diliara Zarifova „Santarvei“ sakė, kad prie socialinio projekto prisidėjo apie keturiasdešimt įmonių.
Direktorė prisiminė, kad projektą mažeikiškiai verslininkai priėmė geranoriškai. Per tuos gerus norus savaite ilgiau nei planuota užtruko ir darbai.
„Nors planavome sutiktuves penktadienį, bet nespėjome. Norėjome padaryti daug ir viską darėme kokybiškai,“ – paaiškino D. Zarifova.
Verslininkų asociacijos atstovė vardijo atliktus darbus: vonioje įrengta dušo kabina, pakeista krosnis bei visa elektros instaliacija, kas svarbu senam namui, plytelėmis išklotos grindys, pakeisti kai kurie langai, atnaujinti kambariai ir padovanoti nauji baldai.
Kol Ščukauskų namuose darbavosi darbininkai, namus saugojo saugos tarnyba. Šeimos turtas saugus ir dabar – namas metams apdraustas.
SVARBIAUSIA – UGDYMAS
Savanorių centro direktorė Nijolė Giedraitienė, viena iš socialinio projekto organizatorių, „Santarvei“ pabrėžė, jog atnaujintas būstas – tik viena iš sudedamųjų pagalbos šeimai dalių.
„Tai ne komforto sudarymas, bet suteikiamos normalios ir estetiškos sąlygos, būtinos vaikui ugdytis,“ – už kokybišką vaikų ugdymąsi pasisakė direktorė.
Centro vadovė prasitarė, jog Mažeikių verslininkai aukštai iškėlė kartelę, tad kitų miestų bendruomenėms bei verslininkams teks paplušėti, kad pasivytų.
N. Giedraitienė patikino, kad šeima bus rūpinamasi ir toliau. Jau dabar vaikai pagal savo pageidavimus lankys papildomojo ugdymo užsiėmimus.
Septyniolikmetė Aistė papildomai domėsis dizainu, gitara grojanti ir dainas rašanti Andželika lankys dainininko Romo Dambrausko pamokas, dešimtmetė Dovilė lankys dainavimą, o metais jaunesnis Dovydas – krepšinio treniruotes.
Šiems užsiėmimams vaikai energijos pasikrovė ir Vilniuje, kur savaitę atostogavo, kol buvo atnaujinamas jų būstas.
„Kadangi iš tiesų, kai šeimoje yra keturi vaikai ir viena pati mama, tai sudėtinga paatostogauti savaitę visiems kartu. Jiems buvo sudarytos galimybės pabendrauti, nesirūpinti absoliučiai niekuo, turėti laisvo laiko ir pramogų,“ – pasakojo N. Giedraitienė.
RAGINA NESMERKTI
Su Ščukauskų šeima Vilniuje vakarieniavo ir „Auksinės širdies“ projekto globėjas Algimantas Čekuolis.
Pasitikti į Laižuvą grįžtančios šeimos atvažiavęs visuomenės veikėjas įsitikinęs, kad reikia vienas kitam padėti. O kuo didesnis pagalbininkų būrys – tuo smagiau dirbti ir daugiau padaroma.
„Svarbu užkurti žmonėse tą bendrumo jausmą, kurį mes esame pametę. Mes jį pametėme dėl to, kad vieniems tapo gera ir jie niekuo nebesirūpino, kitiems bloga – ir jie praranda viltį, iliuzijas. Praėjo dvidešimt metų Nepriklausomybės. Dabar reikia pradėti gyventi kaip šeimai,“ – „Santarvei“ projekto idėją atskleidė A. Čekuolis.
Garsus žurnalistas pabrėžė, kad žmonės dažnai nežino kelio, kaip reikia daryti gera. Jį parodyti gali būtent savanorių judėjimas.
A. Čekuolis apgailestauja, kad, rengiant įvairius socialinius projektus, kai kurie žmonės ima pavydėti: kodėl ne jiems taip padarė?
„Pavydas – natūralus dalykas. Nesmerkime vienas kito. Po truputį šis projektas apims visą Lietuvą, – kalbėjo projekto globėjas ir pridūrė, kad daugėja žmonių, kurie supranta pagalbos reikalingumą: – Alkanų mažai yra, tačiau yra norinčiųjų atsargų turėti rytdienai arba turėti trigubą porciją. Atsiranda žmonių, kurie supranta, kad tai visai nereikalinga. Kas žino, gal man kas padės? Nebūtinai man sutvarkys namą, bet gal paslydusį pakels?“
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Į atnaujintus namus grįžę Ščukauskai atsinaujino ir patys – Vilniuje jie mėgavosi grožio procedūromis.
