„Graži, stora, talentinga ir dar čiut čiut protinga“. Kas?

Dainininkė Vitalija Katunskytė šmaikštauja, kad dabar į jos koncertus žmonės ateina ne dainų pasiklausyti, o pažiūrėti, kiek scenos žmogus sulyso.
Ir ji nieko neslepia. Viešumas jos negniuždo. Na, nebent kokios bobulytės kokioje parduotuvėje – linksmai šyptels ji. Ir nusikvatos. Tikriausiai kiekvienas įsivaizduojate jos kvatojimą. Tai užkrečia! Pokalbio pabaigoje kvatojome visi – Vitalija, jos dukra Monika su vyru Kęstučiu ir saksofonininkas Remigijus.


DOVANŲ
SULAUKIA VISUR
Įkišusi galvą į persirengimo kambarėlį, sutikau ponios Vitalijos (įprasta girdėti ją taip vadinamą) šypseną. Dar valandėlė – ir susirinkusiems mažeikiškiams ji dovanos savo dainas, kvatos ir nebijos save „patraukti per dantį“.
„Graži, stora, talentinga ir dar čiut čiut protinga. Taip visad prisistatau. Ir tokie pašmaikštavimai žmonėms patinka,“ – skėstelėdama rankomis kalba dainininkė ir pripažįsta, kad dabar ji esanti tikrai „ant bangos“ – pilnas sales pritraukiantys koncertai, uždari vakarėliai, filmavimasis televizijos laidose. Žmonės ją myli. Tai galima matyti ir iš dovanų – nuo įmantriausių puokščių iki šokoladinių zuikučių. O jų gauna visur.
Kaip tik apie tai kalbantis netikėtai užsuka vienas žilagalvis mažeikiškis ir atneša poniai Vitalijai dovanų – saują „natūralių“ lazdyno riešutų ir kekę bananų. Nusijuokiame – irgi „natūralių“!
Moteris už dovanas atsidėkoja savo gera nuotaika. Ir tai nėra taip sunku: „Aš jau tokia esu. Žmogus smagių plaučių. O šiaip muzika – man viskas. Liejasi per kraštus ta energija. Viską darau iš dūšios. Publikos neapgausi, jaučia, kad nemeluoji“.
Bet tuoj pat priduria, kad kaip ir visiems, visokių tų nuotaikų būna. Bet artistas ir turi būti artistas – „turi dovanoti gražių akimirkų, juk žmonės to ir ateina į koncertus“.
SUKASI ŠEIMOS
„BIZNIUKAS“
Besišnekučiuojant į kambarėlį po pietų grįžta Vitalijos dukra Monika su vyru Kęstučiu. „Dar kol kas geras, nesugedęs,“ – garsiai nusijuokdama replikuoja dainininkė.
Ir ko nebūti geram, kai šalia dvi nuostabios moterys?
Visi trys atkakliai tikina – mes niekad nesipykstame, visad gražiai draugaujame.
(Netikėtai atėjus fotokorespondentui, ponia Vitalija suskumba pozuoti. Vėliau pasakys: „Jau išmokau per tiek metų“. O žentas Kęstutis skaičiuoja fotoaparato spragtelėjimus ir juokiasi – kiek galėtų uždirbti nuo kiekvienos nuotraukos!)
Po fotosesijos grįžtame prie šeimos reikalų. Dainininkė šypteli: sukasi šeimyninis „bizniukas“. Ji su Monika dainuoja, o žentas, įsigijęs autobusiuką, jas į koncertus vežioja.
„Vienija šeimos bizniukas, o kitas dalykas – sutampa charakteriai, mintys. Ji geras žmogus,“ – apie uošvę sako Kęstutis. Jiedu su Monika jau augina atžalą – taip pat Kęstutį. Jau pirmąjį gimtadienį atšventęs mažylis kol kas vienintelis šeimos narys, neįtelpantis į „bizniuko“ rėmus.
Mažasis su mama šiuo metu svečiuojasi pas ponią Vitaliją. Abi linkteli – taip patogiau, juk iš koncertų grįžti paryčiais, o mamos keturių kambarių bute mažylį prižiūri nuostabi auklytė.
„Vieną dieną, antrą nematau jo, tai jau skambinu ir sakau – Jėzau, atvažiuokit, atvežkit tą anūkėlį man, tiu tiu. Vienai palikus, taip liūdna,“ – „Santarvei“ atviravo dainininkė.
GERIAUSIA – ŠIURPINTI
PARDUOTUVES
Trisdešimt metų dainuojanti ponia Vitalija prasitarė, jog geriausias atsipalaidavimas tarp koncertų – parduotuvių šiurpinimas! Tikriausiai kaip ir kiekvienos moters poilsis – nusikvatoja ji.
„Tai batelių, tai rankinės, tai kokį drabužėlį… Kai turiu laiko, sėdu į savo „kraislerį“ ir lekiu į parduotuvę ar pas drauges kavos išgerti, – apie poilsį pasakojo moteris. Ji patikino, jog nors dumia neseniai įsigytu naujutėlaičiu „nuliovu“ „kraisleriu“, vairuoja pagal taisykles – per dvidešimt dvejus vairavimo metus yra padariusi tik vieną pažeidimą. O kaip elgiasi, kai kiti netvarkingai važiuoja ir, pavyzdžiui, užsuka prieš pat nosį? – Šiaip esu tolerantiškas žmogus, bet tokiais atvejais nusikeikiu liaudiškai – rupūže, žalčiu, prieplauka ar durnium išvadinu.“
Po įtemptų koncertų maratono ponia Vitalija sako nieko nenorinti girdėti ar matyti. Namie nuo nuovargio geras vaistas – televizorius. Atsigula į lovą ir pultelis iš rankų nekrenta.
„Perjungiu, kai pataikau ant krepšinio rungtynių. Penki į vieną galą lekia, penki – į kitą. Galvoju, kada jie baigs lakstyti? Nemėgstu sporto? Patinka pažiūrėti dailųjį čiuožimą, pramoginius šokius visada žiūriu,“ – apie sportą pasakoja ponia Vitalija, bet priduria, kad toks tįsojimas prie televizoriaus neilgai trunka. Viena poilsio diena, antra, o trečią, žiūrėk, jau skambina, tariasi, su kuo susitikti, kur nuvažiuoti, ką nuveikti…
„VEIKIA
KAIP KAŠPIROVSKIS“
Tikriausiai pastebėjote, kad ponios Vitalijos visur daug ir visada ji atvira, be paslapčių, gal todėl tokia artima jos gerbėjams. O jų visur netrūksta – ir parduotuvėse užkalbina, ir gatvėje vaikinai šaukia, prašo autografų.
„Kartą sustabdė mane moteriškė, nupirko žibuoklių, glosto mane. Sako – kai pažiūriu per televiziją į jus, tai ant sparnų skrajoti norisi. Taip, sakau, močiute, aš tiesiog kaip Kašpirovskis. Padainuoju „Pražydę sodai“, ir nuotaika visiems liuks,“ – prisiminusi susitikimą kvatojo ponia Vitalija ir į burną įsidėjo gabalėlį juodojo šokolado, sugriaudama įsitikinimą, jog lieknėjanti dainininkė negali mėgautis saldumynais.
Bet moteris griežta: jei kas pakiša kokį nušiurusį talonėlį ar lapelį, tokiems nesirašo: „Nei manęs gerbia, nei savęs“.
„FILIPKA,
PADAINUOKIM KARTU!“
Dainininkė nusikvatoja, prisiminusi dar vieną atvejį, kai pasirašyti paprašė ant jubiliejinės juostos. Kartą muzikuojanti šeimyna užsuko į vienų kultūros namų kavinukę, kur susirinkę giminaičiai šventė močiutės jubiliejų.
„Pamatė mane, tai moteriškė žegnotis pradėjo. Savo vaikams sako – „suveiki“ autografą. Na ir pradėjo ieškoti, ant ko čia galėtų ta Katunskytė pasirašyti. O aš pietaudama viską girdžiu. Dukra su žentu juokėsi – nusiteik, tuoj ateis prašyti autografo,“ – pasakojo šiauliškė. O tada močiutės giminaičiai ir atnešė tą jubiliejinę juostą. Dainininkės bandymai kažką užrašyti buvo perniek – parkeris strigo austoje medžiagoje. Giminaičiai pradėjo ieškoti KAŽKO kito, nesisekė – rado tik alaus reklaminį padėkliuką. Ponia Vitalija prisipažino, jog trūko kantrybė ir pati pasiūlė – kam to autografo, geriau kartu nusifotografuoti.
„Na, ir privarėm mes ten visokiausių pozų. Keisti tie žmonės. Bet aš puikiai įsivaizduoju, kas būtų, jei mano kokiam jubiliejuj pasirodytų Kirkorovas (Filipas Kirkorovas – mėgstamiausias šiauliškės dainininkas – G. N.)! Aš nesutrikčiau, sakyčiau, na ką, Filipka, padainuokim kartu,“ – rusiškai koketiškai suvaidino situaciją „kaip būtų, jei būtų“, įrodydama, kad visada gali ir moka išsisukti iš kebliausios situacijos.
Gabrielė NABAŽAITĖ
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto